Jei perrinkta šalies vadovė susiviliotų tokia perspektyva, tai gal ir būtų istorinis šansas, bet ji labai nuviltų savo rinkėjus, teigia politologai.
Posto atsisakymas nepaisant gausaus rinkėjų palaikymo – ne toks ir retas reiškinys Lietuvoje. Tačiau jeigu D. Grybauskaitė sumanytų užimti Europos Komisijos (EK) vadovės postą, kurį jai perša užsienio žiniasklaida, tai būtų beprecedentis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Kėdžių atsisakymas – ne tokia ir retenybė
Ne vienas Lietuvos politikas yra išsižadėjęs rinkimuose gauto gyventojų palaikymo. Naujausias atvejis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, milijonierius Ramūnas Karbauskis Jis atsisakė savo iškovoto Europos Parlamento (EP) nario mandato, o partijos lyderio vietą Briuselyje užims LVŽS kandidatas prezidento rinkimuose Bronis Ropė.
Panašių atvejų būta ir po 2012 m. Seimo rinkimų. Kai Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas dėl Seimo nario kėdės atsisakė EP mandato, galimybės užimti jo vietą ir pusantrų metų padirbėti Briuselyje atsisakė net trys eilėje į šią vietą buvę „darbiečiai“: vietą Seime pasirinkęs Kęstutis Daukšys, kultūros ministro postą gavęs Šarūnas Birutis bei Seimo pirmininku paskirtas ir greitai iš šios vietos iškrapštytas Vydas Gedvilas.
Tas pats V. Uspaskichas 2011 m. savivaldos rinkimuose buvo Darbo partijos sąrašo Vilniaus mieste lyderis. Jis pelnė neabejotinai didžiausią savo partijos rinkėjų pasitikėjimą, tačiau Vilniaus tarybos nario mandato atsisakė.
Tada V. Uspaskichas liko EP nariu. Kaip ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, taip pat vedęs savo bloko sąrašą į rinkimus.
Sakysite, Vilniaus tarybos nario vieta – ne tokia ir vertinga. Galbūt. Bet štai Artūras Zuokas 2009 m. atsisakė Seimo nario mandato. Ar rinkėjus papiktino toks politiko žingsnis? Panašu, kad priešingai – jau minėtuose 2011 m. savivaldos rinkimuose A. Zuokas su šviežiai suburtu judėjimu „Taip“ triumfavo ir po ilgos pertraukos susigrąžino Vilniaus mero postą.
Tačiau jeigu D. Grybauskaitė sumanytų užimti EK vadovo postą, šis žingsnis būtų kur kas didesnis akibrokštas rinkėjams nei visi minėti atvejai kartu sudėjus.
Perrinkote? Ačiū ir sudie!
Kalbos apie galimą D. Grybauskaitės pretendavimą į įvairius aukštus postus ES struktūrose sklido gana seniai, ypač kol prezidentė tylėjo ir nesakė, ar sieks antrosios kadencijos.
Po D. Grybauskaitės sėkmės prezidento rinkimuose, regis, šios kalbos turėjo pritilti. Tačiau nutiko atvirkščiai. Britų spaudoje pasipylė svarstymai, esą būtent perrinktoji Lietuvos prezidentė svarstoma kaip rimtai kandidatė stoti prie EK vairo.
Buvusi eurokomisarė D. Grybauskaitė puikiai žino, kaip veikia EK virtuvė. EK pirmininko postas neabejotinai yra prestižinis. Tačiau toks žingsnis reikštų, kad tik ką perrinkta šalies vadovė septyniems šimtams tūkstančių ją palaikiusių Lietuvos žmonių taria ne tik „Ačiū“, bet ir „Sudie!“. Ir sykiu gerokai patuština Lietuvos iždą, mat prezidentės „emigravimas“ į Briuselį reikštų, kad tik ką įvykusius prezidento rinkimus reikia rengti iš naujo.
L. Graužinienė prezidentės kėdėje
Netikėtai atlaisvinta prezidento kėdė sukeltų tikrą sprogimą politiniame fronte. Visų pirma, rengiantis pirmalaikiams prezidento rinkimams, kažkas turėtų eiti šalies vadovo pareigas.
Tas kažkas – tai Seimo pirmininkas. O šioje kėdėje šiuo metu sėdi kone mirtina D. Grybauskaitės prieše viešojoje erdvėje tapusi Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė.
Tokia situacija jau buvo susiklosčiusi. Kai „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento posto, valstybei iki pirmalaikių rinkimų ir Valdo Adamkaus antrosios kadencijos vadovavo tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
L. Bielinis: tai būtų tolygu išdavystei
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis nėra tarp didžiausių D. Grybauskaitės gerbėjų. Tačiau prezidentės sprendimas antrosios kadencijos pradžioje viską mesti ir persikraustyti į Briuselį jam atrodytų nesuvokiamas.
„EK vairas gal ir atrodo neblogas. Bet vis dėlto prezidento pozicija yra daug stipresnė ir suteikia daugiau galimybių pasireikšti individui. Čia yra viena. O kita – jinai ya visuotinai išrinkta, ir tai suteikia jai didžiulį legitumumą, lyginant su paskyrimu į EK vadovus“, - DELFI teigė L. Bielinis.
Pasak jo, jeigu vis dėlto susiklostytų toks scenarijus, ir tik ką perrinka prezidentė Vilnių iškeistų į Briuselį, rinkėjai to ilgai neatleistų.
„Politiškai ji save tokiu būdu „išbrauktų“ iš Lietuvos labai ilgam. Tai yra savotiškas rinkėjų išdavimas. (…) Tai būtų išdavystė. Aš net nefantazuoju dėl tokių dalykų. Aš nemanau, kad ji tai padarys“, - įsitikinęs L. Bielinis.
„Tai yra fantazija, ne daugiau“, - pridūrė jis.
EK vadovo atlyginimas, švelniai tariant, didesnis nei Lietuvos prezidento. Kadenciją baigiantis EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso per mėnesį uždirba daugiau nei 24 tūkst. eurų (apie 84 tūkst. Lt). Šios kėdės savininko įtaka ES – taip pat neabejotina. Tačiau L. Bieliniui tai neatrodo kaip rimti argumentai, dėl kurių būtų galima mesti Lietuvos prezidento postą.
„Alga neskaičiuojama šiuo atveju. Čia nekalbėkim apie algas, nes jeigu politikas renkasi poziciją pagal algą – tai toks jis ir politikas“, - teigė VDU profesorius.
T. Janeliūnas: D. Grybauskaitė EK vadovo poste – istorinis šansas
Kitokios pozicijos laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) vairo siekiantis politologas Tomas Janeliūnas. Pasak jo, kol kas D. Grybauskaitės šansai vadovauti EK neatrodo dideli, bet jeigu tai įvyktų – tai būtų toks šansas, kurio Lietuva gali negauti dar porą dešimtmečių.
TSPMI dėstytojas DELFI teigė, jog šiuo metu D. Grybauskaitė nepanaši į vieną favoričių lenktynėse dėl EK vairo.
„Visų pirma, vis daugiau EP ir sprendžiant EK vadovų pozicijas lemia tam tikras politinis atstovavimas, t. y. politinių jėgų pasiskirstymas galiomis. (…) Tai yra didelio žaidimo dalis. Labiausiai varžosi gana ilgą politinę ir partinę patirtį turintys lyderiai. Arba dešiniųjų, arba kairiųjų partijose dalyvavę politikai. O D. Grybauskaitė, kaip žinoma, yra visiškai nepartinė ir niekada nenorėjo su jokiomis partijomis pernelyg glaudžiai sietis. Vien dėl to ji patenka į kurios nors iš politinių grupių gretas ir negali turėti didelio, ryžtingo palaikymo nei iš kairiųjų, nei iš dešiniųjų“, - aiškino T. Janeliūnas.
Vis dėlto vienas scenarijus atrodo realiau. Anot T. Janeliūno, jei Europos politikams prireiks „kompromisinio“ kandidato į EK vadovus, D. Grybauskaitė gali puikiai tikti šiam vaidmeniui.
„Tam tikroms aplinkybėms susiklosčius, kada iš tikrųjų būtinas kompromisas, ir be labai didelių ginčų neišeina pasirinkti dešiniajai arba kairiajai pusei atstovaujančio kandidato, kompromisinės figūros būtų taip pat naudingos. Ir šiuo atveju D. Grybauskaitė galėtų būti viena iš tokių“, - tęsė politologas.
Pasak jo, neabejotina, kad D. Grybauskaitės „emigracija“ į EK vadovės postą papiktintų dalį prezidentės gerbėjų, tačiau tai sykiu būtų labai reta galimybė Lietuvai.
„Tai būtų nuvylimas dalies rinkėjų, kurie balsavo už D. Grybauskaitę, tikėdamiesi, kad ji vadovaus Lietuvai. Ir ji pati buvo gana aiškiai užsiminusi, kad ji ir toliau nori tarnauti Lietuvai. Kaip ji pateiktų tokį savo pozicijų pakeitimą – na, čia sunku spręsti. Bet (…) jeigu susiklostytų tokia situacija ir D. Grybauskaitė galėtų realiai pretenduoti užimti EK vadovo postą, tai būtų unikali situacija Lietuvai. Tai gali būti galimybė, kuri per artimiausius dešimtmečius nepasitaikys“, - svarstė T. Janeliūnas.
Pasak jo, D. Grybauskaitės europinės perspektyvos linksniuojamos jau kurį laiką. Esą gali būti, kad dabar, po EP rinkimų, vėl prisimintos anksčiau minėtos kandidatūros.
„Tokių užuominų buvo gerokai anksčiau. Prieš pusmetį, gal netgi dar anksčiau. Bet natūralu, kad išsirinkus EP tie klausimai grįžta su didesniu aktualumu. Iš dalies, matyt, kartojami jau buvę kandidatai, kurie buvo pastebėti kažkada anksčiau“, - svarstė TSPMI dėstytojas.
Prezidentas Algirdas Butkevičius? Tikėtina
Naujos lenktynės dėl valstybės vairo veikiausiai vyktų be tokio aiškaus favorito, kaip D. Grybauskaitė. Ar Zigmantas Balčytis antrą kartą neštų socdemų vėliavą? Vargu bau.
T. Janeliūno teigimu, tokiu atveju socdemų lyderis Algirdas Butkevičius veikiausiai nertų į rinkimų sūkurį nedvejodamas.
„Tada jau rinkimų kampanija galėtų vykti labai rimtai. Aš manau, kad tai (D. Grybausktės pasitraukimas – DELFI) daug ką keistų, ir partijos iš naujo apgalvotų savo pasirinkimus“, - teigė politologas.
O ką darytų konservatoriai?
Su T. Janeliūnu dėl TSPMI vadovo posto besivaržantis dabartinis instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas DELFI teigė smarkiai abejojantis, ar D. Grybauskaitė galėtų iš Turniškių keltis į Briuselį.
„Abejočiau pirmiausiai pačia prielaida. Man atrodo menkai tikėtina, kad ką tik išrinkta prezidentė galėtų apsispręsti tokiam žingsniui, net jeigu tai būtų daugiau nei kelių žurnalistų pasvarstymai“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.
Vis dėlto jeigu toks scenarijus susiklostytų, anot jo, stipriai sukrusti turėtų dvi partijos, kurios rėmė D. Grybauskaitę šiuose rinkimuose ir nekėlė savo kandidatų – tai konservatoriai ir liberalai.
„Gali būti visai naujų žmonių. Turėtų tos partijos, kurios rėmė prezidentę, pasiūlyti savo partinius kandidatus“, - svarstė TSPMI vadovas.
Potencialūs Liberalų kandidatai maždaug aiškūs – tai ir partijos lyderis Eligijus Masiulis, netrukus švęsiantis kandidatavimui būtiną keturiasdešimtąjį gimtadienį, ir liberalų pretendentas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius, ir sykį laimę prezidento rinkimuose jau bandęs Petras Auštrevičius. O ką gali pasiūlyti konservatoriai, nuo 1997 m. nekėlę savo kandidato į prezidentus?
R. Vilpišausko nuomone, tokiu žmogumi galėtų tapti Vygaudas Ušackas, dabar užimantis aukštą ES ambasadoriaus Rusijoje postą. Tiesa, jo asmenybė kiek kirstųsi su konservatorių palaikymu D. Grybauskaitei – mat V. Ušackas 2010 m. pradžioje buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos užsienio reikalų ministro posto po to, kai D. Grybauskaitė jį apkaltino vykdant nuosavą užsienio politiką.
„Yra vienas jų narys, kuris nėra Lietuvoje. Bet klausimas, ar jis taip greitai norėtų sugrįžti ir dalyvauti rinkimuose“, - sakė TSPMI vadovas.
Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitės pasitraukimas iš tik ką iškovotos prezidento kėdės atrodo nerealus. O kaip jaustųsi rinkėjai, sužinoję, kad bent jau iki pirmalaikių rinkimų „išsirinko“ ne D. Grybauskaitę, o L. Graužinienę?
„Aišku, kaip jaustųsi. Jaustųsi nuvilti, mano nuomone“, - konstatavo R. Vilpišauskas.
