Kartu su savimi jis turėjo ir dar vieną „krovinį“: 100 metų senumo dokumentus. Šie dokumentai liudija, kad 1913 m. jo prosenelis, pavarde Filipavičius, atvyko į Jungtines Valstijas iš Lietuvos.
D. Philapavage pasakoja, kad lietuviškų šaknų jis turi iš tėčio pusės, jo mama airė. Denniso senelis dar laisvai kalbėjo lietuviškai, tėtis moka keletą lietuviškų frazių, o pats pašnekovas sako galintis lietuviškai pasakyti tik „ačiū“.
„Sužinojęs, kad vykstu į Lietuvą, mano dėdė davė dokumentų fotokopijas (originalai guli namie), kuriuose parašyta originali mano pavardė – Filipavičius. Mano dėdė ir tėvas labai didžiuojasi, kad aš atvykau į Lietuvą, jų teigimu, aš pirmas Filipavičius, sugrįžęs į Lietuvą per šimtą metų“, - pasakojo 39-erių metų JAV Vakarų Virdžinijos nacionalinės gvardijos pilotas-instruktorius, majoras D. Philapavage.
Vyras sako nežinantis savo šeimos istorijos visiškai tiksliai, tačiau, jo žiniomis, prosenelis buvo kilęs iš šiaurinės Vilniaus dalies, prosenelė – iš miestelio, šalia Vilniaus.
Denniso manymu, iš Lietuvos jo protėviai veikiausiai pasitraukė dėl politinės situacijos arba tiesiog ieškojo laimės svetur, mat tuo metu Pirmojo pasaulinio karo sumaištis dar nebuvo prasidėjusi.
„Manau, kad jis tiesiog norėjo atvykti į Ameriką kartu su šeima. Bent jau man taip nuolat sakydavo. Jis tikriausiai pasinaudojo galimybe atvykti į Ameriką kaip į dauguma to meto emigrantų“, - sakė D. Philapavage.
Dennisas buvo pasiryžęs per keletą viešnagės valandų pridaryti kuo daugiau Vilniaus nuotraukų ir parodyti savo tėčiui bei dėdei.
„Tiesą sakant, Pensilvanijoje, kur aš gimiau, yra nemažai lietuvių, todėl pamenu lietuviškus vasaros piknikus. Mano tėvas ir dėdė didžiuodavosi savo kilme. Senelis mirė kai aš buvau dar kūdikis, bet tėtis turėjo lietuvišką vėliavą, jis visą laiką svajojo aplankyti Lietuvą, nors neturėjo tokios galimybės. Šita galimybė pasitaikė man“, - sakė pašnekovas.
D. Philapavage pasakoja, kad JAV Vakarų Virdžinijos nacionalinės gvardijos pilotu jis tarnauja nepilnu etatu.
Kaip teigia pašnekovas, JAV galima tarnauti savo šaliai nebūtinai būnant profesionaliu kariu: egzistuoja galimybė prisijungti prie federalinio lygmens kariuomenės rezervo arba tarnauti valstijos nacionalinėje gvardijoje. Tokiu atveju asmuo vieną savaitę per mėnesį atlieka savo pareigą, o likusį laiką vysto profesinę veiklą, nesusijusią su karine tarnyba.
Vyras sako, kad tarnauti kariuomenėje paskatino universiteto laikų bičiulis. Iš pradžių Dennisas tarnavo JAV karinių pajėgų rezerve, paskui perėjo į aktyvią tarnybą, o 2006 m. prisijungė prie Nacionalinės oro gvardijos nepilnu etatu. Nacionalinė oro gvardija yra JAV Karinių oro pajėgų dalis.
Šiuo metu jis yra Vakarų Virdžinijos nacionalinės gvardijos pilotas-instruktorius, tarnaujantis nepilnu etatu. Dennisas pilotuoja tiek sraigtasparnius, tiek sunkiuosius orlaivius, kaip „Lockheed C-5 Galaxy“.
Klausiamas, ar teisingas stereotipas, jog beveik kiekvienas amerikietis yra savo šalies patriotas, D. Philapavage sako, jog Jungtinėse Valstijose, kaip ir kitur, viskas kinta. „Tai šiek tiek kinta, nes mes Amerikoje esame skirtingi, tik sumesti į vieną katilą. Manau, kad mano atveju tarnyba susijusi su tuo, kad kai kurie mano šeimos nariai irgi tarnavo kariuomenėje“, - svarstė pašnekovas.
