Nors skambų antausį rinkimuose gavę socialdemokratai kaltina apklausas, rinkėjų nuomonė pagrindinei valdančiajai partijai prieš pat rinkimus buvo itin palanki. Taigi gyventojų nuomonės niekas dramatiškai nepakeitė, bet prie balsadėžių atėję žmonės nubraukė visas prognozes. Kodėl?
Reitingas prieš rinkimų rezultatą: kaip diena ir naktis
DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužę vykdė gyventojų apklausą tradicine politinių simpatijų tematika. Apklausa vyko gegužės 15-23 dienomis, ji baigėsi likus dviem dienoms iki rinkimų. Ir nieko tokio, kas galėjo pranašauti socdemų fiasko ar puikius dešiniųjų rezultatus, ji neparodė.
Socdemų reitingas, palyginti su analogiška balandį atlikta apklausa, smuktelėjo, tačiau šis pokytis išsiteko paklaidos ribose. Prieš pat rinkimus norą balsuoti už socialdemokratus išsakė 24,6 proc. respondentų – 2,9 procentinio punkto mažiau nei balandį. Vis dėlto artimiausius konkurentus socdemai prieš pat rinkimų savaitgalį lenkė beveik dvigubai – 2,2 procentinio punkto ūgtelėjęs „tvarkiečių“ reitingas siekė 12,4 proc.
Beje, „Tvarka ir teisingumas“ – vienintelė parlamentinė partija, kurios EP rinkimuose pasiektas rezultatas palyginti nedaug skyrėsi nuo paskutiniųjų reitingų. Už „tvarkiečius“ balsavo 13,46 proc. rinkėjų.
Socdemų rezultatas – 16,3 proc. balsų, 8,3 procentinio punkto žemiau reitingo. EP rinkimuose daugiausiai balsų gavę konservatoriai gavo 16,46 proc. rinkėjų paramą – maždaug 9 procentiniais punktais daugiau nei žadėjo reitingas. Liberalų rezultatas EP rinkimuose – apskritai fantastinis. 15,63 proc. balsų gavusiam Liberalų sąjūdžiui savo balsą prieš pat rinkimus žadėjo tik 6,9 proc. respondentų.
Darbo partija taip pat viršijo apklausos prognozes. Savo paramą „darbiečiams“ žadėjo 7,3 proc. respondentų, tačiau partija sulaukė 12,1 proc. visų prie balsadėžių atėjusių rinkėjų palaikymo. Lietuvos lenkų rinkimų akciją apklausoje palaikė 3,2 proc. gyventojų, tačiau jų rezultatas – 7,6 proc. balsų ir į EP vėl keliaujantis Valdemaras Tomaševskis – nebuvo staigmena, mat šios partijos elektoratas yra itin aktyvus.
Na, o kiek netikėtai EP mandatą iškovojusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, panašu, prieš pat rinkimus mobilizavo savo rinkėjus. „Spinter tyrimų“ apklausa valstiečiams-žaliesiems žadėjo 5,8 proc. rinkėjų palaikymą. Faktinis rezultatas – 6,24 proc. balsų ir Bronis Ropė su bilietu į Briuselį.
Didysis paradoksas akivaizdus – visos EP mandatus iškovojusios partijos viršijo apklausoje pasiektus rodiklius. Visos, išskyrus socialdemokratus, kurie prarado maždaug kas trečią šio ir kitų visuomenės nuomonės tyrimų žadėtą rinkėją.
| Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) | Gegužė | Balandis | Pokytis |
| Socialdemokratų partiją | 24,6 | 27,5 | -2,9 |
| Partiją Tvarka ir teisingumas | 12,4 | 10,2 | +2,2 |
| Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus | 9,5 | 7,5 | +2,0 |
| Darbo partiją | 7,3 | 7,8 | -0,5 |
| Liberalų sąjūdį | 6,9 | 6,2 | +0,7 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 5,8 | 3,4 | +2,4 |
| Lenkų rinkimų akciją | 3,2 | 3,5 | -0,3 |
| Sąjungą TAIP | 2,6 | 2,8 | -0,2 |
| Kitą partiją | 2,5 | 3,7 | |
| Nebalsuočiau | 15,9 | 19,2 | |
| Nežino / neatsakė | 9,3 | 8,2 | |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Kas laukia socdemų populiarumo?
Kaip koreguosis partijų reitingai po sensacingų EP rinkimų rezultatų? Politologai vienareikšmiško atsakymo neturi.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, jog rinkimų rezultatai pirmiausiai parodo, kad socdemai savo rinkėjų mobilizuoti nepajėgė – priešingai nei, pavyzdžiui, konservatoriai.
„Gali neateiti ir pusė žmonių, kurie sako, kad už tave balsuotų. Reikia stengtis. Pavyzdžiui, konservatoriai visą laiką naudoja mobilizacinę strategiją. Jie labai akcentuoja būtent tuos klausimus, kurie rūpi jų ištikimam rinkėjui. Ir jų reitingą beveik visada (rinkimuose – DELFI) galima iš dviejų dauginti ar iš 1,7. Nes beveik visi žmonės, kurie sako, kad balsuos už konservatorius, ateina į rinkimus. Socialdemokratai – tai yra populiariausia partija. Bet akivaizdu, kad dalis žmonių, kurie galbūt juos rinktųsi, tiesiog neatėjo prie balsadėžių“, - komentavo M. Jastramskis.
Paklaustas, kaip EP rinkimų rezultatai gali paveikti partijų reitingus, jis pirmiausiai teigė laukiantis tolesnio dešiniųjų aktyvumo.
„Manau, dešiniosios partijos kažkiek bandys išnaudoti savo tokį statusą – nominalių laimėtojų. Galima akcentuoti – štai, mes laimėjome rinkimus. Bet apskritai, aš nemanau, kad trumpuoju laikotarpiu turėtų labai keistis socialdemokratų reitingai“, - svarstė M. Jastramskis.
TSPMI dėstytojas taip pat pažymi, kad EP rinkimų rezultatai nebūtinai sutampa su rinkėjų nuomone dėl to, ką jie norėtų siųsti į Seimą.
„Rinkimai į Seimą elektoratui svarbesni – patys svarbiausi. O EP rinkimai nėra tokie, pagal kuriuos galėtume sakyti, kad dabar kaip tik toks yra partijų populiarumas“, - aiškino M. Jastramskis.
Pasak jo, EP rinkimų rezultatai aiškiai atsispindi tiek konservatorių, tiek socialdemokratų veiksmuose. Dešinieji laido užuominas apie ketinimus perimti valdžią, kairieji gi imasi kaltųjų paieškų ir žada keisti savo požiūrį į rinkimus. Aiškiausias ženklas – tai, kad iš partinių postų pasitraukė Juozas Olekas ir Juozas Bernatonis.
„Aš abejoju, kad jie savanoriškai atsistatydino. Vis tiek buvo kažkoks spaudimas iš partijos vidaus“, - svarstė politologas.
Tiesa, socdemų pareiškimai, esą dėl rezultatų kalti tyrimus atliekantys sociologai, M. Jastramskiui kelia nuostabą. „Galbūt yra manančių, kad kaltę turėtų prisiimti ir sociologai ar šiaip mistinės jėgos. Bet akivaizdžiai nebuvo padaryta nemažai dalykų tam, kad reitingas pavirstų realia, aiškia pergale rinkimuose“, - konstatavo pašnekovas.
L. Bielinis: rudenį vaizdas gali būti visai kitas
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad po EP rinkimų ateina pasyviausias politiškai laikotarpis.
„Vasaros sezonas dažniausiai iššaukia žmonių abejingumą – arba mažesnį dėmesį – politikai. Taigi mes negausime realaus vaizdo“, - DELFI teigė L. Bielinis.
Pasak jo, apie drastiškus pasikeitimus partijų reitinguose kalbėti anksti. „Nespėliokim šitaip. Manyčiau, kad per vasarą daug kas gali pasikeisti, ir rudeniop mes pamatysime visai kitą vaizdą“, - sakė L. Bielinis.
Kaip ir M. Jastramskis, VDU profesorius pažymi, kad rinkėjų nuomonė dėl EP rinkimų nebūtinai sutampa su jų požiūriu į Lietuvos valdymą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gegužės 15-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc..
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
