aA
Valstybės saugumo departamento (VSD) akiratyje atsidūrę renginių ciklo „Format-A3“ organizatoriai nustebino.
Skandalingasis „Format-A3“ keičia formatą?
© DELFI / Tomas Vinickas

Vietoj įprastų diskusijų karštais klausimais ir prokremliškų idėjų skleidimo, šįsyk renginio žiūrovams pasiūlyta pasidžiaugti... kosmonautais.

Prieštaringai vertinamo renginių ciklo „Format-A3“ organizatoriai šįkart pasiūlė ne diskusiją, o pasiklausyti Rusijos saugumo apdovanoto žurnalisto, filmų autoriaus ir aktoriaus Aleksejaus Samoliotovo bei pasižiūrėti filmų apie garsiausius Sovietų Sąjungos kosmonautus.

Reikalavimas: jokių klausimų apie Ukrainą

Svečią iš Rusijos, kuris prisistatė atvykęs iš Maskvos, pristatė tinklaraštininkas Artūras Račas, o Vilniaus centre įsikūrusio viešbučio „Best Western“ salėje susirinko kelios dešimtys žmonių – iš viso apie 50. Daugiausiai jie – vyresnio amžiaus rusakalbiai žmonės.

Jau renginio pradžioje A. Samoliotovas pareiškė neketinantis kalbėti apie Ukrainą. Jis iškart pasakė, jog jeigu iš auditorijos išgirs klausimų šia tema, į juos atsakinėti neketina.

Taigi susirinkusieji galėjo pasiklausyti istorijų iš A. Samoliotovo karjeros: kaip ir kur jis keliavo, gelbėjo žmones mirties akivaizdoje bei padėjo karinėms tarnybos patobulinti jų veiklos technikas, su kuo bendravo, pykosi bei linksminosi.

Po to buvo rodomi du jo sukurti filmai. Pirmojo pagrindinis herojus – Sovietų Sąjungos kosmonautas, pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs žmogus, aviacijos generolas majoras ir dailininkas Aleksejus Leonovas. Jis buvo susietas su kaimynine Latvija, nes Rygoje norėjo mokytis dailės, taip pat filme priminta, kad jo šeima A. Leonovui būnant paaugliu atsikraustė gyventi į kaimyninę Kaliningrado sritį.

Antrojo filmo herojus nuo Lietuvos nutolęs labiau, tai pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas.

Vis dėlto abu kosmonautai turi daug bendro – jie Sovietų Sąjungos didvyriai. Tokie jie ir buvo pavaizduoti abiejuose filmuose.

Apie dabarties aktualijas A. Samoliotovas nekalbėjo, diskusija tris valandas trukusio renginio metu taip pat nekilo.

Kosmonautai – ne viskas: nuo Čečėnijos iki FST premijos

Iš Rusijos miesto Novosibirsko kilęs Rusijos žurnalistas A. Samoliotovas – specialusis Rusijos televizijos „Žinios“ ir „Žinios – Maskva“ korespondentas, taip pat programos „Pasaulis ant ribos“ vedėjas, laidų aviacijos tema autorius.

Savo karjerą jis pradėjo vesdamas vaikiškas laidas Novosibirsko televizijos studijoje, baigęs Novosibirsko aukštąją teatro mokyklą, vaidino spektakliuose, vėliau dirbo režisieriumi, po to įstojo mokytis žurnalistikos ir pradėjo dirbti Novosibirsko televizijos studijoje režisieriaus padėjėju.

1990 m. tapo programos „Panorama“ autoriumi, vedėju, korespondentu ir režisieriumi, vienas iš regioninės televizijos kūrėjų. Po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje „Panorama“ tapo informacijos šaltiniu Altajuje, Pietų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose.

Po to jis tapo Rusijos televizijos „Žinios“ laisvai samdomu korespondentu Novosibirsko apskrityje. 1992 m. kaip karo korespondentas lankėsi Tadžikistane, Afganistane, Abchazijoje, Gruzijoje, Ingušetijoje ir Šiaurės Osetijoje. 1993 m. jis buvo perkeltas į Maskvą ir tapo programos „Žinios“ komentatoriumi. Kartu su Rusijos nepaprastų situacijų ministerija dalyvavo „likviduojant“ nepaprastas situacijas Sachaline, Čečėnijoje, Dagestane, Afganistane, Kolumbijoje. Kartu su Tarptautinės kosminės stoties ekipažu „Alfa“ dirbo dirbtinio nesvarumo sąlygomis.

Jis taip pat yra režisavęs ne vieną filmą kosmoso, lėktuvų temomis, vienas paskutiniųjų darbų filmas „Gagarinas: septyneri vienatvės metai“. Taip pat jis yra sukūręs ne vieną vaidmenį.

A. Samoliotovas yra pelnęs apdovanojimų. 1994 m. jam įteiktas ordinas „Už asmeninę narsą“, taip pat skirtas II laipsnio medalis – ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“, Rusijos gynybos ministerijos medalis „Už kovinino bedradarbiavimo stiprinimą“, medalis „Nepaprastų humanitarinių operacijų dalyviui“. „Format-A3“ svečias apdovanojimo sulaukė ir iš vienos svarbiausių Kremliaus struktūrų. 2008 m. jam įteikta Rusijos Federalinio saugumo tarnybos, KGB „anūkės“, premija nominacijoje “Televizijos ir radijo programos” už dokumentinį filmą „Saugumo formulė“.

Kas nutiko „Format-A3“?

Sovietinių didvyrių šlovinimas VSD akiratyje esančių renginių stilistiką atitinka. Tačiau diskusijų aktualiais klausimais vengimas, netgi primygtinis reikalavimas nekelti Ukrainos klausimo – tai „Format-A3“ formate išsitenka kur kas sunkiau. Kas nutiko?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius pirmiausiai kelia versiją, kad pagrindinės Kremliaus propagandos pajėgos šiuo metu nukreiptos į kitus pasaulio taškus.

„Sakyčiau, kad galbūt pasiūlos deficitas atsirado. Ukrainos krizės kontekste, man atrodo, jų kontingentas dabar orientuotas į kitas prioritetines sritis. Ir jeigu pažiūrėtumėte „Format-A3“ renginius prieš Ukrainos krizę ar jos metu, gastrolės ypatingai aktyviai vyko Simferopolyje. Manyčiau, tai galbūt susiję ir su šiuo momentu: nelieka nieko kito, kaip dokumentinius filmus rodyti“, - DELFI teigė N. Maliukevičius.

Pasak jo, A. Samoliotovo pasirodymas atitinka dalį „Format-A3“ braižo – tai sovietinės praeities šlovinimas ir nostalgiškų prisiminimų žadinimas rusakalbei auditorijai. Tačiau bendras pasirodymo tonas iškrenta iš ligšiolinio kur kas agresyvesnės retorikos konteksto.

„Buvo vežami tie vadinamieji krizių pranašai. Konspirologai, Vakarų griūties pranašai ir pan. Po to kita linija buvo sąsajos su sovietine praeitimi ar sovietine rusiška žurnalistika. (…) Bet man vis dėlto atrodo, kad čia yra pasiūlos dilemos“, - tęsė N. Maliukevičius.

O ar gali būti, kad „Format-A3“ tokią taktiką pasitelkė tam, kad pastatytų į kvailio vietą saugumiečius, kurie šiuos renginius atvirai įvardija kaip Rusijos įtakos įrankius? N. Maliukevičius tokios galimybės neatmeta.

„Keistai man atrodo atsisakymas šnekėti apie Ukrainą. Galima buvo padaryti skandalą. Bet, matyt, ne tai buvo tikslas“, - sakė N. Maliukevičius.

Dar vienas motyvas, dėl ko „Format-A3“ galbūt pritilo, yra viešumas. Anot N. Maliukevičiaus, Lietuvos informacinė erdvė stipriai ir operatyviai reagavo į įvairius informacinio karo išpuolius, tad dabar prorusiškai propagandai galbūt norisi mažiau dėmesio.

„Tas pasyvumas jiems dabar, manau, buvo strategiškai svarbus. Jie bijo atkreipti dėmesį į save, matant, kaip efektyviai yra reaguojama į agresyvias informacines atakas ir pastangas kurstyti nesantaiką. Manau, kad pasirinktas tylus variantas yra gana logiškas ir paaiškinamas. Jeigu strateginis tikslas buvo įsisteigti ir turėti šitą tinklą, tai dabar, manau, yra šiek tiek bijoma, kad neįvyktų ČP, ir ta tinklaveika neužsidarytų“, - svarstė N. Maliukevičius.

Renginiai domina Lietuvos saugumą

DELFI skelbė, kad „Format-A3“ diskusijose paprastai vieši kviestiniai svečiai iš Rusijos, besidalinantys savo požiūriu aktualiais klausimais. Šis požiūris dažnai atspindi Kremliaus doktriną. Šis renginių ciklas yra Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) akiratyje – apie „Format-A3“ VSD pasisakė ir neseniai išplatintoje ataskaitoje. 

„Format-A3“ VSD įvertino ataskaitos dalyje, kurioje sykiu aptarta ir rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje.

„Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“. (…) Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų. 

Rusijos politines ir ideologines nuostatas Lietuvos visuomenei skleidžia ir tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A-3“, vadovaujamas „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos. 2013 m. Lietuvoje buvo surengta vienuolika renginių, kuriuose dalyvavo Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, ekonomistai, rašytojai ir kultūros atstovai“, - teigiama ataskaitoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.