Ar tai tolygu išteisinimui? – taip interpretuotina. Kaltė siejama ne su asmeniu (įtariamu kaltininku), o su vardu! Pasikeitei vardą – ir švarutis. Drąsi Lietuva.
Vis dėlto šie teisinio cirko triukai (vienu ypatinguoju atveju) dar tebėra apskųsti aukštesnei instancijai. Ji, tiesa, negali dirbti, lyg būtų nenaudėlių paralyžiuota. Seimas bejėgis, tačiau dar galėtų įsikišti ir svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisą: „Asmenims net ir bylos metu pasikeitus vardą arba pavadinimą, jis nebegali būti kaltinamas dėl veikų, padarytų turint ankstesnį vardą.“
Ženk tokį žingsnį, garbusis Seime, ir naujas Lietuvos Respublikos įstatymas galės būti tikrinamas Konstituciniame Teisme. Bent.
Konstitucinis Teismas savo ruožtu pakliūva ir įkliūva. Nekalbėsiu dar sykį apie interesų konfliktus, nes tai pernelyg skaudu. Pasvarstykim pareigos vengimą.
Yra Lietuvos Respublikos Konstitucija ir yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl valstybinės kalbos. Šioje vietoje politiniai ginčai galėtų baigtis.
Tad ir vadinamuose asmens dokumentuose, kurie tuo pat metu yra valstybės dokumentai, vartojama valstybinė kalba. Ši – Lietuvos. Jei valstybė sutinka (sutiks), kad jos duodamuose piliečio dokumentuose ne viskas rašoma ne tos valstybės, bet iš dalies – ir kitos valstybės kalba, gauname (gausime) nebe vieną valstybinę kalbą, o galbūt kelias.
Sutapatinus ne valstybės, o gimtąją kalbą su rašmenimis, pasuose atsiras ir kirilica.
Apsimetusieji naivuoliais ir nematą kas yra „sootečestveninkų“ gynimas visomis priemonėmis, vis dar paisto, kad galima būsią apsiriboti „lotyniško pagrindo“ rašmenimis. Ką, diskriminacija?!!
Todėl reikia kalbėti tiesiai ir veikti tiesiai.
Jeigu jau yra tokia politinė valia, tektų priimti įstatymą dėl kirilicos vartojimo Lietuvos pasuose, vietovardžiuose ir gatvių lentelėse (lygiai su visokiais rašmenimis, nors Kinija kol kas dar neužgriūtų).
Tačiau Konstitucinis Teismas, tam tikrų aplinkybių ir Valdemaro Tomaševskio paspaustas, ko anksčiau neteisingai sprendė, permeta atsakomybę dėl pavardžių rašybos ... kalbininkams.
Ką gi, Konstitucinis Teismas gal ne teismas, jame teisiami ne asmenys, tik įstatymai, bet šiuosyk teismu arba Konstituciniu Teismu verčiama Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Vargšė mūsų valstybė, paklydusi vis naujų teismų labirintuose.
