Už tai antradienį slaptame balsavime pasisakė 80 parlamentarų, prieš buvo 6, susilaikė 4 Seimo nariai, sugadinti buvo 5 biuleteniai.
Priimtas nutarimas duoda sutikimą „prezidentui laikinai nušalinti generalinį prokurorą D.Valį nuo pareigų iki galutinio sprendimo priėmimo tiriant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 metų balandžio 22 dienos rašte nurodytas aplinkybes“.
Į Seimą su prašymu leisti laikinai nuo pareigų nušalinti D.Valį kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nušalinti jį nuo pareigų prezidentės paprašė pats generalinis prokuroras, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.
Pagal Prokuratūros įstatymą, inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Volvo V70“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.
Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus.
Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.
Į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo kreipėsi buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, dabar Seimo narys Vitalijus Gailius. Jis teigė gavęs duomenų, kad atliekant tyrimą dėl D.Valio pėsčiųjų perėjoje partrenktos moters nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti įvertinti netinkamai.
Mat paaiškėjo, kad per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.
