Šis politikas savo provakarietiška orientacija yra panašiausias į D. Grybauskaitę, jį sunku apkaltinti kokiomis nors biografijos dėmėmis.
„Jeigu lyginant visus kandidatus apskritai, tai Z. Balčytis yra pats nepalankiausias prezidentei. Viena priežastis - santykinai švari jo politinė karjera. Rasti dėmių, kad būtų galima į jas baksnoti pirštu ir sakyti, kad žmonės tikrai neturėtų balsuoti už tokį kandidatą, faktiškai neįmanoma. Dauguma rinkėjų neturi priežasčių, kodėl jie būtinai neturėtų balsuoti už jį“, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Politologas taip pat pabrėžia, kad dėl savo provakarietiškumo bei nuosaikumo Z. Balčytis turi galimybę nugvelbti ir dešiniojo elektorato balsų.
„Tačiau būdamas socialdemokratas kitą koją jis yra pastatęs regionų Lietuvoje, kur galbūt iš dalies yra ir Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko elektoratas“, - teigė politologas.
Rinkimų teorija teigia, kad kaišiojant pagalius į ratus pagrindiniam rinkimų kandidatui pirmiausia būtina užkirsti kelią laimėti pirmajame rinkimų ture ir pasistengti, kad į antrą turą patektų kuo platesnį elektoratą turintis politikas, kuris galėtų pretenduoti į daugelio partijų rinkėjų balsus. Kitaip tariant, norint, kad konkurentas būtų pajėgus pasipriešinti pagrindiniam kandidatui į prezidentus, būtina, kad už jį norėtų balsuoti ne tik socialdemokratas ar „darbietis“, bet ir konservatorius ar liberalas.
„Mano nuomone, A. Paulauskas, kaip kandidatas, būtų buvęs palankesnis D. Grybauskaitei, visų pirma, dėl to, kad jis turi didesnį jį nepalankiai vertinančių žmonių ratą ir turi šleifą, nes yra žmonių, kurie juo nusivylė ankstesniuose rinkimuose. Todėl nors jis būtų buvęs aštresnis varžovas, bet jis turi žemesnes „lubas“, jam iškopti už „lubų“ ribų labai sunku. Jis, pavyzdžiui, nerinko balsų didžiuosiuose miestuose“ - sakė viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.
Jo nuomone, Z. Balčytis dabartinei prezidentei yra mažiau palankus varžovas už A. Paulauską, nes tokių „lubų“ neturi. M. Katkus sako galintis įsivaizduoti, Artūro Zuoko rinkėjus balsuojančius už Z. Balčytį, bet tik ne už A. Paulauską. Panaši situacija, anot pašnekovo, ir su Naglio Puteikio rinkėjais, kuriems balsuoti už Darbo partijos kandidatą būtų buvę ne taip paprasta kaip už Z. Balčytį.
„Z. Balčytis neturi tokių „lubų“, jo pergalė arba pralaimėjimas priklauso tik nuo jo paties, kitaip tariant, jis turi galimybes laimėti, o A. Paulauskas būtų atsitrenkęs į „lubas“. Dėl tos priežasties, manau, kad D. Grybauskaitei Z. Balčytis nepalankus“, - sakė M. Katkus.
Kuo jų požiūriai panašūs?
Pagal rinkimų kompasą manobalsas.lt Z. Balčytis ir D. Grybauskaitė yra provakarietiškiausi kandidatai, kurie sutaria dėl užsienio politikos, energetinės nepriklausomybės ir kitų klausimų. Ekonominiais klausimais D. Grybauskaitė yra dešinesnė, o Z. Balčytis įvardijamas kaip centro kairysis.
Pavyzdžiui, D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis sutaria, kad Lietuvai reikia atominės elektrinės, tačiau jų nuomonės šiek tiek skiriasi socialiniais klausimais: Z. Balčytis nesutinka, kad valstybinės įmonės būtų privatizuotos, o D. Grybauskaitė – sutinka; Z. Balčytis sutinka, kad turtingųjų turtas būtų perskirstytas siekiant sumažinti atotrūkį, D. Grybauskaitė – ne.
Dabartinė prezidentė taip pat pritaria diržų veržimui kaip krizės įveikimo būdui, Z. Balčyčiui tai nepriimtina.
Tačiau abu politikai nepritaria, kad būtų didinamas nekilnojamojo turto mokestis, pritaria euro įvedimui, skalūnų dujų žvalgybai bei nepritaria automobilių mokesčiui.
D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis daug kur sutaria užsienio politikos klausimais: jie abu sutaria, kad reikia laikytis vertybinės, o ne pragmatinės politikos santykiuose su Rusija, abu siūlo remti po Maidano įvykių susiformavusių Ukrainos vyriausybę bei nenori palaikyti aukščiausio lygio santykių su Baltarusija, nes šioje šalyje nepaisoma demokratinių normų.
Abu kandidatai nori stiprinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, siūlo solidarizuotis su Ukraina Krymo konflikto atveju bei mano, jog Rusija yra grėsmė Lietuvos nepriklausomybei.
D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio nuostatos panašios ir dėl LGBT bendruomenės teisių, jie sutaria, kad valstybinės ir privačios medicinos įstaigos turi teisę gauti finansavimą iš biudžeto. Jų nuomonės nesikerta ir dėl to, kad reikia skatinti tradicinę šeimą, jie abu nepritaria abortų uždraudimui. Abu kandidatai taip pat neigiamai atsakė į klausimą, ar Lietuvoje tautinėms mažumoms nėra skiriama nepakankamai dėmesio, tačiau jų nuomonės išsiskyrė dėl nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose: Z. Balčytis pritaria rašybai originalo kalba, D. Grybauskaitė – ne.
R. Paksas padėjo Z. Balčyčiui?
Politologas M. Jastramskis teigia, kad balsų pasiskirstymui rinkimuose nedidelės įtakos turi ir kitų kandidatų ar politinių partijų išsakoma arba neišsakoma parama į antrą turą patekusiems kandidatams.
Jo nuomone, būtent „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso parama Z. Balčyčiui padėjo nugalėti A. Paulauską ir iškopti į antrą turą.
„Tačiau tikrai nėra taip, kad lyderis pasako, ir visi žmonės, kurie balsuotų už to lyderio partiją, balsuos už tą asmenį, kurį parėmė lyderis. Prezidento rinkimuose netgi nėra taip, kad žmonės, kurie balsuoja už Darbo partiją ar „Tvarką ir teisingumą“, būtinai atiduos balsą už tų partijų kandidatus, bet parama vis tik turi nedidelės įtakos. Tai yra impulsas, kuris gali prisidėti prie paremto kandidato balsų, skirtingai jei iš viso tos paramos nebūtų“, - sakė M. Jastramskis.
Kaip žinoma, pirmajame ture tarp Z. Balčyčio ir A. Paulausko vyko stipri kova, į antrą turą Z. Balčytis pateko surinkęs 13,63 proc. balsų ir aplenkė A. Paukauską vos 21 tūkst.balsų skirtumu.
Z. Balčytis gali išnaudoti D. Grybauskaitės neprognozuojamumą?
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, D. Grybauskaitei situacija nėra palanki jau vien dėl to, kad ji nelaimėjo pirmajame ture. Pasak politologo, jeigu tikimasi laimėti pirmame ture, bet tikslas nepasiekiamas, natūraliai kyla nusivylimo jausmas, kuris gali lemti ateities veiksmus.
„Visiems buvo transliuojama: viskas bus gerai, tauta žino, kas yra tikras politikas: kitaip tariant, šeši nykštukai prieš Snieguolę. Tačiau Snieguolė nenugalėjo, todėl tai yra pats negatyviausias veiksnys, ardantis rinkimų strategiją bei pergalės psichologiją“, - teigė L. Bielinis.
Iš kitos pusės Z. Balčyčiui, pasak pašnekovo, nepalanku tai, kad per dvi savaites reikia performuoti visą rinkimų kampaniją ir sutelkti už kitus kandidatus balsavusius rinkėjus. Tai reiškia, kad Z. Balčyčiui būtina sutelkti daugiau nei 429 tūkst. balsų, o tai nėra mažai.
„Jam reikia peržaisti viską“, - sakė L. Bielinis, pridūręs, kad vienas socialdemokratų politiko tikslų, jog jį paremtų ne tik buvę konkurentai, bet ir rinkėjai, balsavę už konkurentus.
Tačiau politologas mano, kad pats nepalankiausias priešininkas D. Grybauskaitei būtų buvęs Naglis Puteikis, o ne Z. Balčytis.
Kita vertus, jo nuomone, Z. Balčytis atrodo kaip lengviau prognozuojamas ir visuomenės nepriešinantis politikas, todėl tai jo stiprioji savybė, kuri dabartinei prezidentei gali būti nepalanki.
„D. Grybauskaitė skiriasi nuo Z. Balčyčio tuo, kad yra sunkiai prognozuojama. Iš jos galima laukti netikėto posūkio, eksceso ir tokiu būdu visam politiniam laukui sukuriamos didžiulės problemos. Tuo tarpu Z. Balčytis yra komandinį darbą dirbantis, aiškus ir prognozuojama politikas. Tai gali būti svarbu esant įtampoms Rytų Europoje“, - teigė L. Bielinis.
L. Ulevičius: situacija palankesnė D. Grybauskaitei
Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius teigia, kad, jo nuomone, Z. Balčytis, kaip varžovas, D. Grybauskaitei yra labai palankus, nes jie konkuruos dėl panašaus profilio rinkėjų ir D. Grybauskaitė šiuo atveju yra stipresnė.
„Aš sakyčiau, kad Z. Balčytis D. Grybauskaitei yra palankesnis dėl tos priežasties, kad jie yra to paties istorinio profilio asmenybės. Jie abu atėjo iš kairiosios pusės, iš Komunistų partijos laikų, todėl, natūralu, kad pamatinis pagrindas yra panašus. Konkuruojant tai leidžia manyti, kad jie turi tas pačias vertybes, nuo kurių atsispiria. Išeina paradoksas, kad jie konkuruoja dėl tos pačios auditorijos, tų pačių rinkėjų“, - sakė pašnekovas.
L. Ulevičius primena, kad lyginant 2012 m. parlamento rinkimus daugiamandatėje apygardoje ir Z. Balčyčio surinktus balsus prezidento rinkimuose, matyti, kad iš socdemų nubyrėjo apie trečdalis balsų. Pašnekovas mano, kad tuos socialdemokratų rinkėjų balsus atėmė D. Grybauskaitė.
„D. Grybauskaitė toje socialdemokratų teritorijoje jaučiasi pakankamai stipriai ir turi argumentų, kodėl už ją reikia balsuoti. O kalbant apie visus kitus rinkėjus, ne socdemus, tai ji turi žymiai geresnes pozicijas juos patraukti vien dėl užimamų pareigų ir didesnio įdirbio“, - teigė viešųjų ryšių specialistas.
Jo nuomone, A. Paulauskas dabartinei prezidentei būtų kur kas nepalankesnis varžovas, nes bandyti patraukti Darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho rinkėjus jai būtų labai sudėtinga.
„Tuo tarpu dabar kastis po Z. Balčyčio rinkėjais jai yra žymiai lengviau“, - sakė L. Ulevičius.
Klausiamas apie faktą, kad Z. Balčytį sunku apkaltinti kokiomis nors didesnėmis nuodėmėmis, viešųjų ryšių specialistas sakė, kad komunikacijos požiūriu tai nėra sudėtinga problema.
„Aš sutikčiau, kad greituoju būdu argumentuoti prieš A. Paulauską yra lengviau nei prieš Z. Balčytį, bet argumentai prieš A. Paulauską veikia tik aiškiai atsiribojusius rinkėjus, tuo tarpu su Z. Balčyčiu diskusija yra intelektualesnė. Bet kadangi D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis kovoja tame pačiame rinkėju lauke, tai D. Grybauskaitė turi stipresnių ir ilgiau veikiančių argumentų. Kalbant supaprastintai tai, ką gali pasakyti D. Grybauskaitė, lengviau išliks rinkėjų galvose iki balsavimo, nei tai, ką pasakys Z. Balčytis", - sakė pašnekovas.
