Kaip spaudos konferencijoje pirmadienį Seime sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, galutiniai rezultatai neturėtų keistis, nes skundų, kurie galėtų turėti reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui, nėra.
„VRK neturi nė vieno skundo dėl balsų skaičiavimo, nei dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo. Nesam nei vieno fiksavę rinkimų pažeidimo, kuris kokiu nors būdu keltų abejones dėl rinkimų rezultato teisėtumo ar rezultatų nustatymo“, - sakė Z.Vaigauskas.
Jis pažymėjo, kad kai kurių pažeidimų nepavyko išvengti - dėl rinkimų agitacijos, kai kurių rinkimų komisijos narių netinkamo elgesio. „Taip pat mums nepavyko išvengti eilių, bet tai turbūt neišvengiamas dalykas, nebent padarytume žymiai mažesnes rinkimų apylinkes ir vietoje dabar esančių 2 tūkst. apylinkių turėtume pusantro karto daugiau. Tuomet galėtume greičiau turėti rezultatus ir išvengti eilių, bet tai yra gana nepigus malonumas“, - kalbėjo VRK vadovas.
Komisijos pirmininkas pažymėjo, jog ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų tvarkos pažeidimų, ligšioliniais duomenimis, nėra pradėta. Tuo tarpu skundų dėl galimai padarytų nusižengimų gauta iš Vilniaus regiono - dėl galimo rinkėjų pavežėjimo, didelių eilių. „Skundų dėl smulkių pažeidimų yra kelios dešimtys“, - sakė Z.Vaigauskas, bet pabrėžė, jog nenustatyta rinkėjų papirkimo, falsifikavimo faktų ir panašių.
„Mes turime situaciją, kad po savaitės VRK turėtų skelbti pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, D.Grybauskaitė, surinkusi 45,89 proc. rinkėjų balsų, ir Z.Balčytis, surinkęs 13,63 proc. balsų. Rinkimai turėtų vykti gegužės 25 dieną, kartu su rinkimais į Europos Parlamentą“, - galutinę situaciją pristatė VRK vadovas.
Jis pažymėjo, kad rezultatai kol kas yra preliminarūs, dar trūksta apie 3 tūkst. užsienyje paštu balsavusių rinkėjų balsų, taip pat dar trūksta Lenkijoje Seinuose balsavusių Lietuvos piliečių balsų.
„Dar neturime 3 tūkst, balsų - kuriuos rinkėjai yra išsiuntę vokais į ambasadas ir diplomatines įstaigas, taip pat nėra Seinų konsulato balsų, apie penkiasdešimt“, - sakė Z.Vaigauskas.
Antrosios kadencijos siekianti prezidentė D.Grybauskaitė surinko daugiausia balsų sekmadienio rinkimuose, tačiau jai neužteko balsų būti išrinktai jau pirmajame ture, kaip 2009-aisiais. Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame rinkimų ture D.Grybauskaitė varžysis su socialdemokratų kandidatu Z.Balčyčiu.
Už D.Grybauskaitę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, o Europos Parlamento narį Z.Balčytį palaikė 13,63 proc. rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių, rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus visus rinkėjų balsus.
Trečias sekmadienio rinkimuose liko Darbo partijos atstovas, Seimo narys Artūras Paulauskas, surinkęs 12,02 proc. balsų. Nepriklausomas kandidatas Seimo narys Naglis Puteikis gavo 9,33 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis - 8,23 proc., Vilniaus meras Artūras Zuokas - 5,22 proc., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė - 4,15 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 52 procento.
D.Grybauskaitė daugiausia balsų gavo Kaune - čia ją palaikė 61 proc. rinkėjų. Iš viso ji nugalėjo 55 apygardose. Z.Balčytis populiariausias buvo Šilalės rajone, kur įsikūri jo apygarda - čia socialdemokratas gavo 45 proc. balsų. V.Tomaševskis nugalėjo Šalčininkų rajone (73 proc.), Vilniaus rajone (53 proc.) ir Visagine (52 proc.), B.Ropė - Ignalinos rajone (35 proc.).
Lietuvos prezidentas renkamas penkeriems metams.
