Natalia Antelava iš „BBC News“ pranešė gavusi ilgą padriką laišką, akivaizdžiai rašytą žmogaus, esančio stresinės būsenos. „Patiriu baisų psichologinį spaudimą, mane sumušė, rankos nusėtos mėlynėmis“, – cituoja ji vieną laiško eilutę.
Kitoje eilutėje aprašomas gyvenimas namų arešto sąlygomis, esant nuolat stebimai stebėjimo kamerų ir policijos, bei kasdieniai grasinimai.
Prie anoniminio kreipimosi prisegtas laiškas buvo išsiųstas iš Uzbekistano – vienos iš labiausiai izoliuotų ir represyviausių pasaulio šalių. Siuntėjas save apibūdino kaip asmenį, kuris bando atstatyti teisingumą. Siuntėjo teigimu, laiškas buvo parašytas per pastarąsias keletą dienų ir slapta jam perduotas. Daugiau paaiškinimų siuntėjas nepateikė.
Nors laiškas nepasirašytas, bet iš gausybės detalių ir įžvalgų, painaus rašymo stiliaus bei tvarkingos rašysenos galima spėti, jog jį parašė ne disidentas, o Gulnara Karimova, kuriai kažkada buvo prognozuojamas jos tėvo, uzbekų prezidento Islamo Karimovo postas.
„Kokia buvau naivi, kad tikėjausi, jog šioje šalyje egzistuoja lygybė įstatymų atžvilgiu“, – rašoma laiške.
Ištyrus laišką ir palyginus jį su G. Karimovos rašysena, paaiškėjo, jog egzistuoja 75 proc. tikimybė, kad laišką išties parašė ji.
„Neturint originalų, beveik neįmanoma įrodyti šimtaprocentinio rašysenų atitikimo, bet egzistuoja didelė tikimybė, kad šiuos du pavyzdžius parašė vienas asmuo“, – sako Izraelyje gyvenanti ekspertė Inessa Goldberg, kurios specializacija – rašysena kirilica.
Šis laiškas naujai nušviečia skaudų vienos iš įtakingiausių Uzbekistano asmenybių žlugimą ir jos kovą su svarbiausiais režimo vykdytojais, kuri buvo gyvai aprašoma „Twitter“ svetainėje.
Paskutinius 14 mėnesių G. Karimova, kuri kažkada nutekintuose diplomatiniuose susirašinėjimuose apibūdinta kaip „plėšikų baronė“ arba „nekenčiamiausias žmogus Uzbekistane“, „Twitter“ svetainėje aprašinėjo savo nesutarimus su diktatoriškuoju tėvu ir nesutarimų pasekmes – jos įmonės ir TV stočių bei labdaros organizacijos uždarymą ir jos šalininkų suėmimus.
Žlugus G. Karimovos imperijai, ji ėmė atvirai kritikuoti įtakingiausius režimo vykdytojus, ypač savo tėvo apsaugos viršininką Rustamą Inojatovą, kurį ji apkaltino mėginimu užgrobti valdžią.
BBC korespondentė rašo, jog kartkartėmis susirašydavo su G. Karimova „Twitter“ svetainėje. Uzbekistane internetui ir žiniasklaidai taikoma cenzūra, o G. Karimovos įrašai „Twitter“ svetainėje nušviesdavo įvykius, apie kuriuos niekas tiksliai nežinojo, gal tik numanė. Tačiau vasario 16 d. ji nutilo – nuo tada jos paskyra „Twitter“ svetainėje uždaryta.
Paskutinė žinutė svetainėje parašyta likus dienai iki uzbekų policijos reido prabangiuose sostinės Taškento apartamentuose, kai buvo areštuota grupė žmonių, kurių anksčiau nebūtų drįsę liesti jokie Uzbekistano teisėsaugos pareigūnai.
Laiške pateikiamas liudininko pasakojimas apie policijos operaciją ir jos pasekmes. „Baisiausia, kad neįmanoma gyventi kaip normaliam žmogui, kad nuolat esi stebimas kamerų, kad visur ginkluoti vyrai, ir kad apėmusi depresija nuo to, ką matei: specialiosios pajėgos nušoka nuo stogo, išmėtyti daiktai, išdaužyti langai, išlaužtos durys, o baisiausia – grindimis velkamas žmogus užrištomis akimis“, – rašoma laiške.
„Žmogus užrištomis akimis“ greičiausiai buvo Rustamas Madumarovas, G. Karimovos verslo partneris ir, kaip manoma, jos mylimasis. Jis tą naktį buvo suimtas kartu su dar dviem artimiausiais jos kompanionais. Tą pačią dieną jiems buvo pateikti kaltinimai dėl turto grobstymo, mokestinio sukčiavimo, nelegalaus užsienio valiutos laikymo bei pinigų plovimo.
Fragmentiškai, padrikai, kartais sunkiai suprantama kalba G. Karimova aprašo, kaip per kelias paskutines savaites „šimtai, galbūt jau ir tūkstančiai“ jos šalininkų ir buvusių darbuotojų buvo įbauginti, suimti ir jiems buvo grasinama.
Ji sako, kad buvo nuo jų izoliuota už nepatogios „bereikalingos tiesos“ propagavimą. Anot G. Karimovos, jos namuose atjungta televizija, internetas, telefonas, ji nerimauja dėl savo sergančios dukters.
Šaltinis Taškente patvirtino, kad G. Karimovai taikomas namų areštas, o jos 16-metė dukra Iman laikoma kartu su ja. Vyriškis, kuris nenorėjo būti identifikuotas, pasakė, kad JAV ambasados darbuotojai aplankė Iman, kuri yra Amerikos pilietė (mergaitės tėvas, buvęs G. Karimovos vyras Mansuras Maqsudis yra afganų kilmės amerikietis).
JAV ambasada Taškente atsisakė patvirtinti, jog lankė G. Karimovos dukrą. Atsakyme rašoma: „Dėl politinių priežasčių negalime atsakyti į šią specifinę užklausą.“ Taip pat priduriama: „Didžiausias Valstybės departamento ir mūsų diplomatinių misijų užsienyje prioritetas – užtikrinti užsienyje gyvenančių amerikiečių saugumą ir gerovę.“
Laiške Karimova išsako kaltinimus savo motinai, seseriai ir kai kuriems artimiausiems savo tėvo bendražygiams. Ji kaltina šiuos žmones reketu, šantažu ir kankinimais. „Šis A. Pinochetto stiliaus persekiojimas vykdomas dėl to, kad aš išdrįsau prabilti apie dalykus, apie kuriuos milijonai tyli“, - rašo ji.
Tačiau dauguma žmonių G. Karimovos išpuoliuose prieš tėvą girdi veidmainišką gaidą. Gulnara, kaip ją vadina dauguma uzbekų, ilgai buvo žavingas režimo, kurį dabar pati kritikuoja, veidas. Ji vadovavo verslo imperijai, tapo garsiausia šalies popžvaigžde (jos sceninis vardas – Guguša) ir didžiausia mados, meno bei dizaino mecenate, sukūrė kvepalų liniją, tapo pagrindine šalies filantrope ir atstovavo šaliai kaip Jungtinių Tautų ambasadorė Ženevoje.
Daugybė uzbekų nukentėjo nuo jos vardu veikiančių reketininkų.
2012 m. grupė švedų žurnalistų surinko informaciją, įrodančią, jog 2008 m. Švedijos ir Suomijos telefoninio ryšio bendrovė „TeliaSonera“ sumokėjo 300 mln. kyšį, kad patektų į pelningą Uzbekistano mobiliųjų telefonų rinką. Pinigai buvo susekti Gibraltare registruotoje užsienio kompanijoje, priklausančioje 25 m. Gayane Avakyan. Ji buvo viena iš dviejų moterų, sulaikytų kartu su G. Karimovos draugu ir kolega dainininku Rustamu Madumarovu vasario 17 d.
Tai buvo didžiausia korupcijos byla Švedijos istorijoje, o G. Karimova buvo oficialiai paskelbta įtariamąja.
Byla tiriama, ji apima 10 Europos šalių ir JAV. Šveicarijos vadovybė paskelbė taip pat pradėjusi tirti pinigų plovimo bylą, susijusią su G. Karimova.
Gulnara visada neigė, kad yra susijusi su „TeliaSonera“, o pati kompanija neigia padariusi nusikaltimą. Savo laiške ji primygtinai pabrėžia, kad prieš ją nukreiptai kampanijai vadovavo jos tėvo apsaugos viršininkas R. Inojatovas
„Ji vaizduoja save kaip auką, o savo tėvą – kaip žmogų, kuriuo manipuliuojama“, – teigia Daniilas Kislovas, didžiausio Vidurio Azijos internetinio portalo Ferghana.ru redaktorius.
D. Kislovas mano, kad būtent pats I. Karimovas galėjo duoti įsakymą dėl dukters namų arešto ir jos artimiausių draugų suėmimo. Jis pridūrė, kad Uzbekistano diktatorius baudžia savo dukterį už išsišokimus ir ekscentrišką gyvenimo būdą.
„Pastarieji 15 metų parodė, kad I. Karimovui visiškai nerūpi tarptautiniu mastu kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai Uzbekistane, kankinimai kalėjimuose, priverstinės sterilizacijos valstybinėse ligoninėse ir gimdymai medvilnės laukuose“, – teigia Daniilas Kislovas.
I. Karimovui, anot D. Kislovo, labiausiai rūpi žala, kurią padarė Giulnaros kaip plėšikų baronės reputacija Uzbekistano gebėjimui pritraukti užsienio investicijas, kurias vienu metu ji buvo monopolizavusi. D. Kislovas mano, kad inicijavęs areštus, I. Karimovas parodė savo nesuvaldomai dukrai ir visam pasauliui, kas vyriausias Uzbekistane.
Nepaisant dešimtmečius sklandančių gandų apie mirtiną I. Karimovo ligą, vasario mėn. Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje apsilankęs 76 m. šalies vadovas atrodė žvalus ir energingas. Nėra jokių ženklų, kad jis norėtų atsisakyti valdžios.
Bet ar sprendimas uždaryti Giulnarą taip pat buvo I. Karimovo silpnumo ženklas? Be abejonės, tai parodo, kad jam kelia nerimą, kokią žalą gali padaryti jo įžūli ir gerai informuota dukra.
Nepaisant fakto, kad Giulnarai buvo išjungtas internetas, jai vis tiek pavyksta būti išgirstai. Išsiuntusi vieną laišką BBC, vėliau ji perdavė dar vieną Uzbekistano žiniasklaidai, kuriame jis prašo savo tėvo leisti jai išvykti iš šalies gydymo tikslais.
„Niekada nemaniau, kad tai gali nutikti civilizuotoje, besivystančioje šalyje, kokia vaizduojasi esąs Uzbekistanas“, – rašo ji savo laiške BBC.
„Tačiau pažvelgusi iš arčiau pamačiau visą čia vykstančių dalykų bjaurumą, o išklausiusi žmonių, su kuriais anksčiau būčiau ginčijusis, nuomonę, supratau, kad visa tai vyksta jau labai seniai.“
Vargu ar daug uzbekų patikės, jog G. Karimova virto jų teisių gynėja, visgi ši jos žinia nepaliks abejingų.
