D. Britanija pirmauja pasaulyje viešose vietose įrengtų stebėjimo kamerų skaičiumi, tačiau „Tiesos“ kalbinti lietuviai ne visada jas pastebi, o dar rečiau jaudinasi dėl viską matančių elektroninių akių.
Suskaičiuota, kad visoje Jungtinėje Karalystėje esama apie 6 mln. CCTV kamerų, tačiau tyrimą atlikusi Britų saugumo industrijos asociacija tikina, jog šių kamerų yra kur kas daugiau nei manoma.
Pasak tyrimo autorių, nemažai šalies gyventojų CCTV kameras įsirengia savo namuose, norėdami apsisaugoti nuo vagysčių. Oficialiame vyriausybės tinklalapyje teigiama, jog daugiau nei keturis dešimtmečius šalyje veikiančių kamerų įrašai dažnai panaudojami kaip įkalčiai prieš nusikaltėlius bei padeda išspręsti nemažai bylų.
Remdamasis šia idėja, stebėjimo kameras savo namuose įsirengė ir „Tiesos“ pašnekovas Egidijus, gyvenantis Manchesteryje, tačiau netruko įsitikinti, kad jos nė kiek negelbsti. Vyras teigė dėl namų ir artimųjų saugumo susirūpinęs kuomet susilaukė pirmagimio, o jam dirbant naktimis, žmona namie likdavo viena su kūdikiu.
„Per televiziją dažnai skelbiamos nusikaltėlių nuotraukos iš tų kamerų įrašų, kartais praneša, kad įrašas padėjo sugauti vagį. Brolis patarė man tokių nusipirkti namams. Nors kamera nėra ginklas, tačiau ant laukinių durų bei langų esantys lipdukai apie namie įrengtus prietaisus įspėja vagis. Bent taip maniau iš pradžių“, - nusivylimo neslėpė mechaniku dirbantis lietuvis.
Teisėsaugos darbu ir kamerų naudingumu vyras nusivylė gana greitai – į Egidijaus namus įsilaužę vagys apšvarino šeimą nesijaudindami dėl įspėjamųjų lipdukų, o policijai įrašai pasirodė nenaudingi.
„Įrašuose radome vietas, kur matyti kada ir kaip mus apvogė, tačiau policininkai jų neėmė, sakė, kad pirmiausia tirs nusikaltimą savais būdais. Aišku, nusikaltėlių veidų nebuvo aiškiai matyti, bet maniau, kad CCTV kameros būtent tokiems atvejams ir skirtos. Nusikaltėlius pagavo per pusantrų metų, o įrašą iš mūsų namų paėmė tik teismui. Jei policija būtų juo pasinaudojusi anksčiau, gal jie būtų apvogę mažiau žmonių po mūsų“, - svarstė pašnekovas.
Kameros naudojamos ne pagal paskirtį
Kol vieni Jungtinės Karalystės gyventojai džiaugiasi viešose vietose įrengtomis kameromis ir tiki, jog jos mažina nusikalstamumą, kiti piktinasi dėl privatumo pažeidimo. 2010-aisiais paaiškėjo, kad Birminghame, gausiai musulmonų apgyventuose rajonuose, pareigūnai įrengė 200 slaptų CCTV kamerų.
Kamerų eiliniai praeiviai nematė, o jos esą buvo įrengtos fiksuoti musulmonų elgesį, kurį stebėdami policininkai ieškojo galimų terorizmo atakų ženklų. Nors tuomet kameros buvo panaikintos, o policija viešai atsiprašė už diskriminaciją ir privatumo pažeidimą, kilęs skandalas ilgam įsirėžė žmonių atmintin. Žmogaus privatumo viešoje erdvėje šalininkus gąsdina mintis, kad tokių „nematomų“ kamerų gali būti šimtai ar net tūkstančiai, o jos neįtraukiamos į jokius statistinius duomenis.
„Tesco“ prekybos tinklui pernai pradėjus skenuoti lankytojų veidus ir nustatyti jų lytį bei amžių, asmens privatumo sargai sukluso ir paskelbė pavojų. Virš mokėjimo aparatų įrengti ekranai apytiksliai nustato asmens amžių bei lytį, o surinkta informacija, teigiama, naudojama reklamos tikslais.
Aršiausia CCTV kamerų priešė, organizacija „Big Brother Watch“, paskelbė pranešimą, kad toks lankytojų fiksavimas padės prekiautojais žmonėmis. Organizacijos šalininkai tą patį galvoja ir apie viešose vietose įrengtas stebėjimo kameras. „Kameros padeda kovojant su nusikalstamumu, veidą skenuojančios mašinos – surinkti duomenis reklamos tikslais, tačiau žmonių leidimo niekas neprašo. Praeivių stebėjimas ir jų įpročių fiksavimas svarbus pagrobėjams, kuriems tokia duomenų bazė pagreitintų darbą“, - rašė portalas bigbrotherwatch.org.uk.
Su laiku nebetrukdo
„Tiesos“ kalbintas Mindaugas pateikė kontroversišką požiūrį į eilinių žmonių stebėjimą ir duomenų apie juos kaupimą.
„Palyginus su Lietuva, Anglijoje esi stebimas visur. Iš vienos pusės tai gerai, iš kitos – pernelyg išpūstas burbulas. Manau, kameros būtų naudingesnės, jei kiekvieną iš jų nuolat prižiūrėtų žmogus, galintis iškviesti policiją. Kaip parduotuvių apsaugos darbuotojai. Man tas stebėjimas nekliudo, bet erzina, kad kameros stebi, kaip ir kur pasistatau mašiną. Niekas nieko nesako, o paskui baudžia ir neaišku už ką. Juk tie įrašai turi būti naudojami rimtiems nusikaltimams aiškintis, o ne baudoms išrašinėti. Nors jei mano mašiną pavogtų, tose kamerose būtų nufilmuota – kas pavogė“, - svarstė pašnekovas.
Dėl netinkamo stebėjimo įrengimų naudojimo Mindaugui pritarė ir Egidijus. „Kai atvažiavau iš Lietuvos, buvo keista, kad visur kabo tos kameros. Kartais nejaukiai jausdavausi. Paskui įpratau, bet skaičiau, kad jas dažnai naudoja nelegaliai, pavyzdžiui, įrengia mokyklų tualetuose ir persirengimo kambariuose. Sako, kad taip saugo mokinius nuo narkotikų ir panašiai, bet mano mergaitė auga ir nenorėčiau, kad ateityje jai pasikeliant nusmukusias pėdkelnes, tą veiksmą matytų koks stebėtojas. Ką gali žinoti, ką jie veikia su tais įrašais?“, - sąsają tarp saugumo ir privatumo pažeidimo bandė atrasti lietuvis.
Kur dingsta įrašai?
Vidutinis Jungtinės Karalystės gyventojas per dieną CCTV kamerų užfiksuojamas apie 300 kartų. Kamera praeivio veidą gali identifikuoti jam esant už 800 metrų, atpažinti ir nurodyti minioje, o norint, vaizdą galima pasukti net 360 laipsnių kampu. Viešo žmonių stebėjimo priešininkai abejoja dėl kasdien daromų įrašų tolimesnio likimo. Išsiaiškinti, kiek kartų ir kur buvo nufilmuotas konkretus asmuo – nepaprastai sudėtinga, tačiau dar sudėtingiau sužinoti, ar visi įrašai, kuriuose matomas tas pats asmuo, yra sunaikinami, ar saugomi.
Nors viešo stebėjimo įstatyme nurodoma, kad kameros stebimi žmonės privalo būti informuojami apie tai, kam atiteks įrašai, toli gražu ne prie kiekvieno įrenginio nurodoma, kur galima sužinoti šią informaciją.
Saugo savo privatumą
Kai kurie Jungtinės Karalystės gyventojai taip stengiasi apsisaugoti nuo stebėjimo kamerų, kad internete ieško patarimų, kaip tai padaryti. O tokių patarimų gausu, mat, savo privatumą žūtbūt saugo ne tik nusikaltėliai, bet ir eiliniai žmonės, nenorintys tapti Vyriausybės kino filmo žvaigždėmis.
„Tiesos“ kalbinta Agnietė teigė besidominti visuomenės stebėjimo, įrašinėjimo bei fiksavimo įrengimais viešose vietose. Sužinoti faktai šokiravo jauną moterį, mat ji suprato, kad Jungtinėje Karalystėje yra žmonių, paranojiškai bijančių CCTV kamerų ir kitokių technologijų. Tinklalapių dizainere dirbanti lietuvė tiki, kad tokios baimės kyla ne be priežasties.
„Yra žmonių, kurie nevažinėja autobusais, nes juos ten filmuoja, nešioja plaukų raištį su kažkokiu prietaisu, skleidžiančiu spindulius į CCTV kameras, tad įraše žmogus atrodo kaip šviesos blyksnis. Aš nesistengiu vengti kamerų, bet taip pat nemanau, kad visuotinis stebėjimas prives prie gero. Suprantu, kad duomenys reikalingi saugumo darbuotojams, policininkams ir šiaip visokiems pareigūnams. Anglijoje klausomasi mūsų telefono pokalbių, tikrinamas elektroninis paštas, kameromis sekama veikla. Mane tokia situacija šiurpina“, - tikino pašnekovė. Agnietė pridūrė, jog nors visuotinis stebėjimas turėtų suteikti saugumo jausmą, iš tikro tai skatina paranoją ir baimę tapti potencialiu nusikaltėliu.
„Žinote, kai naktį virš gatvės, kuria einate sustoja sraigtasparnis, nes sukiojasi aplink rajoną, ieško kokio vagies? Man visada norisi pradėti bėgti nuo jų, nes pasijaučiu kalta, nors nieko nepadariau. Parduotuvių „Sainsbury‘s“ kasų darbuotojai po drabužiais turi įrašymo prietaisus ir įrašinėja pokalbius su klientais. Aš niekada su jais nekalbu. Tas stebėjimas – lyg už nugaros stovintis policininkas, jaučiuosi kalta arba bijau padaryti ką nors, ką britai vadina „įtartina“, - kalbėjo Agnietė.
Lietuvė prisiminė, kad pareigūnai, ieškodami nusikaltėlių CCTV įrašuose, stebi įtartinai einančius žmones. „Ir ką turėtų reikšti „įtartinai eina“, kad žmogus atrodo girtas ar šlubuoja, kaip sergantis? Visuotinio stebėjimo tikslas, atrodo, aiškus, bet, mano manymu, gyventojai apie tai per mažai informuojami“, - teigė moteris.
Visi „Tiesos“ pašnekovai tvirtino, kad jiems viešose vietose įrengtos stebėjimo kameros netrukdo, jie jų net nepastebi. Tačiau gerai pagalvoję visi rado šios sistemos privalumų ir trūkumų, kurie kartais kelia nerimą.
