Parlamentarai tikisi, kad šio reikalavimo ir po to vykdomo patikrinimo pagrindu bus iškeltos baudžiamosios bylos ne vienam asmeniui, tarp jų ir paskutiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui, rašo „Izvestija“.
Pateiktajame dokumente deputatai nurodo, kad Sovietų Sąjungos piliečiai referendume pasisakė už tai, kad būtų išsaugotas valstybės vieningumas, o aukščiausi sovietų vadovai įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių valstybė subyrėjo. Patikrinimo iniciatoriai primena, kad dar 1991 m. lapkričio 4 d. Sovietų Sąjungos generalinės prokuratūros įstatymų dėl valstybės saugumo vykdymo priežiūros valdyba iškėlė bylą Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui, tačiau kitą dieną, spaudžiama paskutinio sovietų vadovo, generalinė prokuratūra atšaukė nutarimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.
Pats M. Gorbačiovas kaltinamas tuo, kad įsteigė Sovietų Sąjungos valstybinę tarybą ir jai vadovavo, nors Sovietų Sąjungos konstitucijoje tokia valstybinės valdžios institucija nebuvo numatyta. Būtent Valstybės taryba priėmė reikalavimus pripažinti Baltijos sovietinių respublikų nepriklausomybę, nors tokių sprendimų negalėjo priimti net teisėtos valdžios institucijos.
Dabartinį kreipimąsi inicijavo „Vieningoji Rusija“ deputatai Jevgenijus Fiodorovas ir Antonas Romanovas, Rusijos Federacijos komunistų partijos nariai Ivanas Nikitčukas ir Olegas Denisenka bei Rusijos liberaldemokratų partijos frakcijos atstovas Michailas Degtiariovas.
„Labai svarbu atlikti šį patikrinimą, nes iki šiol nebuvo atlikta jokių teisinių valstybės suskaidymo vertinimų, – pabrėžė M. Degtiariovas. – 1991 m. įvykių pasekmes mes jaučiame iki šiol. Žmonės Kijeve žūva ir žus toliau dėl kaltės tų žmonių, kurie prieš daug metų Kremliuje priėmė sprendimą sugriauti valstybę.“
Deputatai nurodė Generalinei prokuratūrai, kad tokio lygio nusikaltimai neturi senaties termino, o pats M. Gorbačiovas šiuo metu neturi jokio imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės.
