Tuo metu numatomas didesnis kritulių kiekis pasiskirstys taip, kad skirtumai tarp Vakarų Lietuvos ir likusios šalies didės.
Tokie aplinkos vystymosi scenarijai pateikiami šią savaitę pristatytoje apžvalgoje ,,Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“, kurios leidybą inicijavo Aplinkos apsaugos agentūra.
Leidinio autoriai teigia, kad oro temperatūra 2021-2050 metais, lyginant su 1971-2000 metų laikotarpiu, kils visais metų mėnesiais, nors didesni pasikeitimai prognozuojami šaltuoju metų laiku.
„Pastebimi ir teritoriniai numatomų pokyčių skirtumai. Pajūryje oro temperatūra mažiau kils šaltuoju laikotarpiu, o tikėtini pokyčiai vasarą bus didesni nei likusioje šalies teritorijos dalyse. Tai rodo, kad erdviniai skirtumai (ypač vasarą) Lietuvos teritorijoje sumažės“, - teigiama skyriuje, kuriame pateikiami aplinkos vystymosi scenarijai.
Kartu su oro temperatūros kilimu didės ir ekstremalios temperatūros pasikartojimas. Šiltuoju metų laiku turėtų išaugti karštų dienų skaičius, kai maksimali oro temperatūra lygi ar didesnė kaip 30 laipsnių, o didžiausi pokyčiai numatomi liepos mėnesį. Be to, tokios karštos dienos bus vis dažniau fiksuojamos ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir balandžio-gegužės bei rugsėjo mėnesiais. Šaltų dienų, kaip termometrai rodys nukris žemiau kaip 20 laipsnių šalčio, ateityje pasitaikys rečiau.
Kritulių kiekis augs, tačiau pagal skirtingus scenarijus jų pasiskirstymas apibūdintas nevienodai.
Pagal pirmą scenarijų, Lietuvos pajūryje ir bei Žemaičių aukštumoje kritulių kiekis padidės labiau.
„Tai reiškia, kad teritoriniai kritulių kiekio skirtumai Lietuvos teritorijoje dar labiau padidės“, - sakoma apžvalgoje.
Anot antro scenarijaus, pajūryje kritulių kiekis stipriau didės antroje metų pusėje, o metų pradžioje - likusioje Lietuvos dalyje.
„Tai vėlgi parodo numatomą teritorinių skirtumų didėjimą Lietuvoje (kitaip nei kad oro temperatūros atveju)“, - aiškina leidinio autoriai.
Be to, prognozuojama, kad šio amžiaus pirmoje pusėje Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje mažės. Teritoriniai pokyčių skirtumai nebus labai dideli: kiek daugiau Saulės spindėjimo trukmė mažės Rytų Lietuvoje, o mažiausiai - pajūryje.
Rengiant leidinį, kuriame pateikiamos šios prognozės, dalyvavo Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Jūrinių tyrimų centro, kitų valstybinių, mokslinių ir visuomeninių organizacijų specialistai.
