Taip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Saulėno ieškinį, pareikštą šalies vadovei – teismas nusprendė, kad Dalia Grybauskaitė turėjo teisę jį atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.
Pasak teismo, A. Saulėnas elgėsi netinkamai, kai nepateisinamai ilgai sistemingai nenusišalino nuo bylų, kuriose kreditoriams atstovavo bendrovėje „Valeksa“ bankroto administratoriumi dirbantis jo draugas Darius Daubaras.
Toks A. Saulėno elgesys yra vertintinas kaip nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinkantis esminių teisėjo veiklos principų bei Teisėjo etikos kodekso reikalavimų.
„Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti apie A. Saulėno ir jo draugo D. Daubaro procesinių klausimų aptarimą ne įstatymo nustatyta tvarka, t.y. ieškovo elgesys galėjo sukelti pagrįstų abejonių jo nešališkumu, veikimu išimtinai pagal teisės aktų reikalavimus“, – sprendime pabrėžė teisėja Jelena Šiškina.
Anot jos, teisėjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo.
„Teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kad jis vykdo teisingumą – atlieka Konstitucijoje jam nustatytą priedermę“, – sprendime cituojamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad teismo nešališkumas yra svarbi ir būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga, kylanti iš Konstitucijos garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, todėl neturi kilti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.
Atmesdamas A. Saulėno ieškinį dėl esą neteisėto atleidimo iš teisėjo pareigų, teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovas pavėlavo pateikti ieškinį – tai jis turėjo padaryti per mėnesį nuo prezidentės dekreto pasirašymo, tačiau tai buvo padaryta tik po pusantro mėnesio.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar neįsiteisėjo – A. Saulėnas jį galės skųsti apeliacine tvarka.
Į teismą A. Saulėnas kreipėsi po praėjusių metų rugsėjo 3-iąją prezidentės pasirašyto dekreto, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą – prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos teisininkų ir bankroto administratorių veiklos bei stambaus masto kyšininkavimo, kilo įtarimų dėl A. Saulėno asmeninių ryšių su bendrovėje „Valeksa“ dirbančiu bankroto administratoriumi D. Daubaru.
Remdamasi STT pateikta pažyma, šalies vadovė nusprendė, kad neformalus teisėjo bendravimas su bankroto administratoriumi yra teisėjo vardą žeminantis poelgis – teisėjas nagrinėjo penkias bylas dėl įmonės, kurios bankroto administratorius yra susijęs su teisėju asmeniniais ryšiais.
D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad A. Saulėnas privalėjo nusišalinti nuo šių bylų nagrinėjimo, tačiau to nepadaręs sukėlė pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo.
Teisėjo ir bankroto administratoriaus artima draugystė paaiškėjo STT agentams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, kai buvo reikalaujamas net 6 mln. Lt kyšis už 31 mln. Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimą.
„A. Saulėnas neneigia, kad buvo padarytas drausmės pažeidimas, tačiau būtina tirti, kas yra teisėjo vardą žeminantis poelgis – ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pasirašyti dekretą dėl teisėjo vardo atleidimo iš pareigų“, – D. Grybauskaitės dekretą užginčyti bandė buvusiam teisėjui atstovaujantis advokatas Darius Bolzanas.
Advokatas suabejojo, kad prezidentė galėjo nepagrįstai pasinaudoti jai suteikta diskrecijos teise, atleisdama A. Saulėną iš pareigų vien dėl to, jog šis dėl artimos draugystės su D. Daubaru nenusišalino nuo civilinių bylų nagrinėjimo.
„Teisėjai ir teismų sistema tampa nesaugūs, nes yra priklausomi nuo politikų“, – pabrėžė D. Bolzanas.
Advokatas sakė, kad A. Saulėnas su D. Daubaru susipažino sportuodami, vėliau, kai Vilniuje gyvenantis D. Daubaras atvykdavo į Klaipėdą, paskambindavo teisėjui ir šie susitikdavo „išgerti kavos, pasportuoti“.
„Su bankroto administratoriumi teisėjas nebendravo apie bylas“, – pažymėjo jis.
Advokatas prisiminė, kaip kartą iš teisėjo sulaukė skambučio, kurio metu jis teiravosi, ar esant šis neturėtų nusišalinti nuo bylų, kuriose figūruoja D. Daubaras, nagrinėjimo. „Kai pasakiau, kad jis turėtų nusišalinti, teisėjas pareiškė, jog jo sąžinė yra rami – manau, jis buvo sąžiningas teisėjas, dėl to šis ieškinys ir atsirado teisme“, – pabrėžė jis.
Tuo metu STT agentai yra nustatę, kad per pusę metų teisėjas ir bankroto administratorius susitiko ne mažiau kaip 44 kartus, o prieš atleidimą iš pareigų per dvi dienas telefonu kalbėjosi devynis kartus. Šių pokalbių turinys buvo pateiktas šalies vadovei – vyrų pokalbiai yra neformalūs, teisėjas į administratorių kreipdavosi ir kaip į Darką, ir Darelgą.
„Tai nebuvo vienkartiniai poelgiai, tai – sisteminė veikla, teisėjas niekada nedeklaravo savo bendravimo su D. Daubaru, nagrinėjo penkias bylas, patvirtino jam 15 tūkst. Lt atlyginimą – visi tie telefoniniai pokalbiai tik rodo jų bendravimo artumą“, – sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Pasak jos, mažiausiai ką A. Saulėnas turėjo padaryti, tai bylos nagrinėjimo metu proceso šalims pranešti, kad palaiko draugiškus ryšius su bankroto administratoriumi, o jau tada bylos dalyviai turėtų spręsti, ar jį reikia nušalinti.
„Teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujančiu asmeniu yra jo bičiulis“, – pabrėžė ji.
