aA
Tik neseniai rašiau apie tai, kodėl neverta „kariauti“ visais frontais, įskaitant Lietuvos viduje su mūsų pačių piliečiais. Kas žino, gal ši mintis vieną dieną pasieks ir sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį?
Eligijus Masiulis
Eligijus Masiulis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kol kas ministras neištveria nė mėnesio be mūšių ir žvanginimo ginklais, be garsiai kartojamo priesako demaskuoti ir nubausti tikruosius „liaudies priešus“.

Matėme, kaip vyko V. Andriukaičio paskelbtas karas, siekiant supriešinti valstybines ir privačias šalies gydymo įstaigas (bei jų pacientus). Nepavyko – žmonės vis dar renkasi gydytoją iš anksto nepasitarę su ministru.

Stebėjome bandymus kariauti su jaunaisiais medikais, kurie po studijų perka bilietus į užsienį, bet kažkodėl nedirba atokiuose Lietuvos miesteliuose. Ir vėl jokio rezultato – ministro įsakymai „atidirbti“ kaip į dangų.

Kadangi eilės prie šalies gydymo įstaigų netrumpėja, o problemos tos pačios, ministras rado naują „liaudies priešą“. Šįkart tai – šalies medikai, kurie, kaip galima suprasti iš ministro kalbų, bene vidury baltos dienos profesionaliai apiplėšinėja valstybę.

Jei kas nors iš „juodojo“ ministro sąrašo (apie 1000 šalies medikų) dirba neteisėtai ir pažeidžia įstatymus – atitinkamos tarnybos jau šiandien gali ir turėtų imtis veiksmų. Kitas reikalas – kas laukia po to, kai gegužės mėnesį ne tik specialiosios tarnybos, bet ir naujai sveikatos apsaugos ministro suburta (išmuštruota) brigada patrauks „tikrinti“ gydymo įstaigų?

Trumpa istorija „iš gyvenimo“. Viena medikė, šiandien galbūt uždirbanti daugiau nei sveikatos apsaugos ministras, po 20 metų darbo pagaliau gali sau leisti tokią prabangą kaip suvalgyti pietus pietų pertraukos metu. Iki tol daktarė paprasčiausiai nerasdavo laiko, o pietauti pradėjo po to, kai pačiai sustreikavo sveikata.

Nepaisant to, kaip medikė bebūtų vertinama už savo darbą, ji šiandien atsidūrė „juodajame“ ministro sąraše. Kodėl? Nes dirba trijose vietose, t.y. miesto ir rajono poliklinikoje bei privačioje klinikoje (plius kartą per savaitę vyksta pas pacientus į miestelį savo rajone).

Tą pačią medikę jau kelerius metus vilioja viena Vokietijos gydymo įstaiga. Žada ne mažesnę algą. Moteris lieka Lietuvoje dėl savo šeimos. Medikė mano, kad naujojo V. Andriukaičio paskelbto karo pasekmės bus aiškios – pikti medikai ir pikti, dar ilgiau specialistų laukiantys pacientai.

Gal būtent to siekia gydymo prieinamumą norintis pagerinti sveikatos apsaugos ministras? Kur čia sveikatos reikalai, kai ministras televizijos eteryje pripažįsta, kad norėtų būti panašus į Don Kichotą. Šis personažas, beje, garsus ne tik tuo, kad kovojo su įsivaizduojamais milžinais – vėjo malūnais. Savo „regėjimuose“ paskendęs Don Kichotas kartą puolė avių bandą, laikydamas ją priešo kariuomene. Rezultatas – piemenys jam išmušė dantis...

Sveikatos apsaugos ministras, televizijos laidoje priešais save pasidėjęs „papkę“ su „juoduoju sąrašu“, taip pat aiškina, kad ne viskas sovietmečiu buvo blogai. Jei galvoji kitaip, pasilaikyk sau (ministras žino geriau, nes tais laikais iš tikrųjų gyveno).

Ministras turbūt geriau žino ir apie tuos laikus, kai pats negyveno, t.y. apie laikmetį, kai buvo randami ir baudžiami „liaudies priešai“.

V. Andriukaitis mėgsta pabrėžti, kad pats gimė Sibire, mėgsta Antikos laikų posakį „su skydu arba ant skydo“, o taip pat – rusišką posakį „pasitikėk, bet tikrink“. Beveik tobulas kario paveikslas. Kario, kuris įsivaizduoja save arba laimėjusį mūšyje, arba garbingai kritusį jame. Bet kieno šis „mūšis“, ministre?

Faktas tas, kad ant 1000 šalies gydytojų šiandien mestas įtarimų šešėlis. Ar tai nelems garbingų ir atsidavusių savo darbui medikų nusivylimo? Ar jie dar labiau nenorės viską mesti ir pasiimti kone ant stalo padėtą bilietą į vokietijas, norvegijas ir anglijas?

Ar kaimo močiutė, pas kurią prie namų daktaras dabar atvažiuoja bent kartą per savaitę, nuvyks iki artimiausio miesto? Ar žmogus, laukiantis vienintelio išganingo siuntimo, po „pertvarkų“ jį gaus greičiau nei per tris mėnesius?

Visada tikėjau, kad reikia bausti ne tuos, kurie dirba, kurie savo sukauptomis žiniomis ir pastangomis bando susikurti geresnį rytojų sau ir savo šeimai. Todėl esu įsitikinęs, kad ne čia ministras pradėjo savo naują karą ir apsibrėžė „medžioklės“ plotus.

Jei šiandien sveikatos sektoriuje kažkur į šešėlį nuplaukia milijardas ar du, gali būti, kad po ministro „pertvarkų“ šios sumos padvigubės. Kodėl? Tiesiog gerokai išaugs eilė norinčių patekti pas tą vienintelį gerą mediką, dirbantį vienintelėje įstaigoje visame rajone.