Posėdis prasidėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko, laikinai einančio prezidento pareigas Oleksandro Turčynovo vaizdo sveikinimu iš Kijevo. Laikinasis Ukrainos vadovas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 21 d. pasirašyta Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties politinė dalis tapo istorine gaire plečiant Ukrainos ir ES santykius, patvirtino ukrainiečių tautos pasirinkimą europietiškų vertybių naudai.
Seimo vadovė L. Graužinienė pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją.
„Šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje, agresija ir prievarta Europoje vėl tapo realybe, o mūsų kaimynystėje vėl sklando karo šešėlis. Rusijos Federacijos veiksmus Kryme vertiname kaip pažeidžiančius Ukrainos suverenumą, teritorijos vientisumą ir keliančius rimtą grėsmę taikiam ir demokratiškam regiono vystymuisi bei Europos saugumui ir stabilumui“.
Seimo pirmininkė pakvietė ES valstybes nares ir visą tarptautinę bendruomenę sujungti savo pastangas ir suteikti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai visą įmanomą politinę ir ekonominę paramą kelyje į ES.
„Tiems, kurie teigia, kad Rusijos veiksmai - tai reakcija į ES Rytų partnerystės politiką, mūsų atsakas tegali būti vienas - šią politiką būtina toliau stiprinti ir užtikrinti mūsų kaimynėms teisę pačioms pasirinkti vertybinės, politinės, ekonominės integracijos kryptį“.
Perduodama žodį Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkei Solvitai Aboltiniai L. Graužinienė džiaugėsi, kad kaimynė Latvija Rytų partnerystę įvardijo savo pirmininkavimo ES Tarybai prioritetu.
Pasak S. Aboltinios, Europai nereikia naujo šaltojo karo, nereikia statyti naujų sienų, tačiau negalime likti nerūpestingi.
„Revizionistinė Rusijos politika ir požiūris į tarptautinę teisę ir saugumą reikalauja mūsų reakcijos. Nepriimtina naudoti švelnias diplomatines priemones, mes pernelyg priklausomi nuo energetinių išteklių, kurie dažnai išnaudojami politiniais motyvais, pavyzdžiui, Moldova yra išnaudojama kaip Rusijos energijos šaltinių tiekimo įkaitė, Rusija taiko abejotinus draudimus Moldovos ir Gruzijos vynui, o Lietuvos - pieno produktų importui“.
Latvijos Saeimos Pirmininkės teigimu, jos šalis remia ES ir Rytų partnerystės valstybių santykių stiprinimą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus.
„Privalome pripažinti, kad politinė situacija Rytų partnerystės valstybėse yra skirtinga, todėl kiekvienai valstybei reikia taikyti skirtingas politines priemones, bet remtis tomis pačiomis vertybėms“.
S. Aboltinia pažymėjo, kad vienas svarbiausių žingsnių šiuo metu yra ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymas, ne mažiau svarbu ir, kad ES aktyviai siektų asociacijos sutarties įgyvendinimo su Gruzija ir Moldova.
