aA
Esame ne nauja Europos Sąjungos valstybė, žymime dešimtmetį. Lietuva tapo dar labiau žinomesnė, kadangi praėjusiais metais pirmininkavome Europos Sąjungos Tarybai.
R. Motuzas. Lietuvos balsas gali skambėti garsiau
© DELFI / Tomas Vinickas

Mes akivaizdžiai pamatėme, kad Europos Sąjungoje nėra nei mažų, nei didelių valstybių. Lietuvos pirmininkavimas tarptautinės žiniasklaidos buvo įvertintas kaip „solidus debiutas“, nes pasiekti rezultatai pranoko daugelio lūkesčius. Per pirmininkavimą nekart teko girdėti, kad esame stipri, gerąja prasme ambicinga valstybė, siekianti padaryti pažangą.

Kartais tenka išgirsti, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo valstybės narės vaidmuo pirmininkavimo laikotarpiu yra tik simbolinis. Šiai nuomonei nepritariu. Anksčiau Vadovų Taryboms vadovavo pirmininkaujančios šalies Ministras Pirmininkas. Dabar Vadovų Tarybai vadovauja kolegialiai išrinktas Vadovų Tarybos pirmininkas arba prezidentas.

Dar vienas iš pasikeitimų – buvo įsteigta speciali institucija Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikai – Vyriausiojo įgaliotinio pareigybė. Visoms kitoms dešimčiai tarybų pirmininkavo mūsų Lietuvos Respublikos ministrai. Tai reiškia, kad nuo mūsų ministrų priklauso labai daug – ar bus įgyvendinta ta darbotvarkė.

Kita vertus, nors įsteigta Vyriausiojo įgaliotinio pareigybė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikai, daugeliu atveju mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat atstovavo ES Tarybai, sprendžiant įvairius klausimus. Pavyzdžiui, mūsų ministras į Ukrainą vyko labai daug kartų, įvyko daug susitikimų. Mūsų, kaip pirmininkaujančios ES Tarybai šalies, vaidmuo buvo svarbus, nes lėmė tam tikrų teisės aktų priėmimą. 

Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų buvo Rytų partnerystė ir ES plėtra. Tačiau pasirašyti sutarties su Ukraina Vilniuje nepavyko.

Mes matome, kaip aktyviai buvo skatinamos ir raginamos narystei Rytų kaimynės. Bet Ukrainos pavyzdys rodo, kad mes šiek tiek paskubėjom. Vis dėlto turėtų būti griežtesnis monitoringas, atsakingesnė priežiūra besirengiančių šalių narystei.

Aš pats dirbau diplomatinį darbą Švedijoje. Švedai sakydavo, kad Ukraina dar negreitai pasieks ES šalių lygį. Jie turėjo omeny skaidrumą, sąžiningumą. Buvo sakoma, kad versle dar labai didelė korupcija, kad labai sunku investuoti ir pan. Juk kuo daugiau skirtingų valstybių įsijungia į tą šeimą, tuo daugiau problemų. Ir jei ta valstybė ateina su savo didelėm problemom, tai tos problemos persikelia ant mūsų visų piliečių pečių.

Lygiai taip pat buvo su ekonomine krize Graikijoje. Juk visas tas išmokas turėjo finansuoti ES institucijos iš bendro biudžeto. Todėl Vokietija ir kitos šalys buvo labai nepatenkintos, kad tai turime daryti iš savo mokesčių mokėtojų pinigų. Per labai nedidelį laikotarpį labai išaugo ES valstybių narių skaičius. Jų šiandien net 28. Manau, ES institucijos labiau pasvers ir įsigilins į šalių kandidačių vidaus problemas, ar tikrai jos yra pasirengusios narystei ES.

Kita vertus, kaip matome Ukrainos atveju, šalies piliečiai buvo pasirengę, tačiau valstybės lyderis vykdė savo asmeninę politiką.

Šiandien, atsižvelgiant į politinę situaciją Ukrainoje ir Rusijos spaudimą bei bandymą aneksuoti dalį Ukrainos, manau, kad ES ateityje daugiau dėmesio skirs ES saugumo politikai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės interesus. Tai verčia peržiūrėti ES saugumo politiką, tam tikrus prioritetus.

Šių metų gegužės 25 dieną vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą – labai svarbūs, todėl juose turėtų aktyviai dalyvauti ir Lietuvos piliečiams. Rinkimų rezultatai lems, kas vadovaus Europos Komisijai. Politinė dauguma, kuri turės daugiausia vietų Europos Parlamente, turės teisę siūlyti savo kandidatą į Europos Komisijos prezidento postą.

Kita vertus, matome, kad susirūpinimą kelia tai, kad po rinkimų savo pozicijas gali sustiprinti tiek kairieji radikalai, pvz., žalieji ir panašios organizacijos, tiek dešiniosios nacionalistinės jėgos, skeptiškai vertinančios federalizmo idėjas, euroskeptikai.

Pavojaus, kad tokios grupės laimės rinkimus Lietuvoje, nėra. Tačiau rinkėjams turime paaiškinti, kad tokių pažiūrų narių Europos Parlamente gali nebūti, jei aktyviai dalyvausime rinkimuose ir pareikšime savo valią.

Aš manau, kad mes savo dalyvavimu turėtumėm parodyti, kad Lietuvos balsas gali skambėti garsiau. Aktyviai dirbdami galime būti naudingi įvairioms visuomenės grupėms. Juk tai yra mūsų Europa.