Pasak LVAT pranešimo, spręsdama pareiškėjų Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal Referendumo įstatymo nuostatas, objektu gali būti ne bet kokia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla, bet tik tokia, kuri sukelia tiesiogines materialines teisines pasekmes.
„Įvertinusi bylos aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tokio pobūdžio VRK sprendimas yra procedūrinis dokumentas, todėl negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Ginčijamas VRK sprendimas neužkerta kelio tolesnei referendumo paskelbimo procedūrai, jis sudaro prielaidas toliau įstatymų nustatyta tvarka svarstyti referendumo paskelbimo klausimą ir priimti galutinį sprendimą dėl to Seime', - rašoma teismo pranešime.
LVAT nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą dėl minėto VRK sprendimo.
Penktadienį iš viso buvo gauti du skundai dėl VRK vasario 17 dieną priimto sprendimo - kitą skundą pateikė piliečių iniciatyvinė grupė. Pasak teismo, tais pačiais pagrindais buvo atsisakyta priimti ir pastarąjį skundą
Kaip skelbta, opozicinis Liberalų sąjūdis kreipėsi į teismą, skųsdamas VRK sprendimą dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams draudimo klausimus.
Liberalų sąjūdžio partijos skunde teismo prašoma panaikinti pirmadienį priimtą VRK sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigojant VRK referendumo klausimą spręsti iš naujo. Taip pat buvo prašoma sustabdyti VRK sprendimo galiojimą.
„Yra pakankamai pagrindo manyti, kad galutinis VRK sprendimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant Referendumo bei kitais įstatymais įtvirtintas procedūras ir net nekonstatavus, kiek gi balsų referendumo organizatoriai iš tikrųjų surinko. Svarbu ir tai, kad VRK neatsižvelgė į esamas Konstitucijos nuostatas, ginančias privačios nuosavybės neliečiamumą ir apibrėžiančias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pagrindus“, - pranešime spaudai sakė parlamentaras Gintaras Steponavičius.
Pasak pranešimo, prie liberalų kreipimosi į teismą taip pat prisidėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Vyriausioji rinkimų komisija šią savaitę paskelbė, kad iniciatoriai pateikė daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, kurie reikalingi referendumui paskelbti, klausimas perduodamas Seimui, kuris, pagal įstatymą, skelbia referendumo datą.
Referendumo kritikai atkreipia dėmesį į sausį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES "negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai".
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo tarpu iniciatyvinė grupė siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.
