aA
Per visą žmonijos istoriją žmonės miegoti eidavo iš karto nusileidus saulei, o keldavosi vos jai patekėjus.
Išaiškino didžiausią gero miego priešą
© Shutterstock nuotr.

Aišku, būta žvakių, vėliau atsirado žibalinių lempų, tačiau jų skleidžiama šviesa nebuvo tokia ryški, tad žmonės vis tiek guldavosi gana anksti, skelbia scientificamerican.com.

Tada iškilo Thomas Edisonas ir ryškiai šviečiančios elektros lemputės – viskas pasikeitė, įskaitant ir mūsų miego įpročius. Taigi, jeigu negalite užmigti, o miego metu vis nubundate, rytais net į veidrodį sunku pažiūrėti – Th. Edisonas, žmogus, kurį galite drąsiai dėl to kaltinti.

Kolorado Boulder universiteto mokslininkai nustatė, jog, gyvenant saulės ritmu, didesnė tikimybė, jog miegoti eisite bent valanda anksčiau, kelsitės bent valandą anksčiau ir jausitės geriau pailsėję – tiesiog jūsų organizmo laikrodis ir gamtos laikrodis tiksės labiau sinchronizuotai. Saulė pritaiko žmogus organizmo laikrodį prie gamtos ritmo ir neutralizuoja neigiamą elektros lempučių poveikį.

Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Current Biology“.

Aplinkos ir miego ryšio nebuvimas – viena iš priežasčių, kodėl Aliaskos gyventojams sunku miegoti naktimis, kai saulė nesusileidžia kiaurą parą, o ilgomis žiemomis jie išgyvena depresiją.

Kolorado universiteto mokslininkų tyrimo savanoriai gyvena ne tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

„Tikrai netyrėme žmonių, turinčių konkrečių miego sutrikimų. Miego valandų skaičius nekito. Tiesiog kito savanorių miego vidinio laikrodžio laikas“, - sako universiteto psichologijos specialistas Kennethas Wrightas.

Tyrimo autoriai pasirinko aštuonis suaugusius žmones, jų amžiaus vidurkis siekė 30 metų, ir maždaug savaitę stebėjo jų gyvenimo ritmą. Daugumą laiko tyrimo dalyviai praleido patalpose – dirbo, mokėsi, valgė ir miegojo. Daugiausia naudojosi dirbtiniais šviesos šaltiniais.

Vėliau mokslininkai kelis tyrimo dalyvius išsiuntė stovyklauti gamtoje.

Kiekvieną dieną buvo fiksuojama miego trukmė bei kokybė ir šviesos šaltiniai. Visą parą kas valandą stebėtas ir hormono melatonino kiekis – tiek po įprastos savaitės, tiek po septynių dienų, praleistų gamtoje.

Melatoninas – vadinamasis tamsos hormonas, teigia psichologė ir miego tyrėja Namni Goel iš Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje.

Mokslininkai, pasitelkę duomenis apie hormono kiekio svyravimus, matuoja žmogaus fiziologinį atsaką į šviesos ir tamsos ciklus.

„Naktį jo kiekis natūraliai padidėja, dienos metu sumažėja – dėl šviesos“, - paaiškina N. Goel.

Melatoninas taip pat mažina ir kūno temperatūrą, taip palengvindamas užmigimo procesą. Dažnai žmonės, turintys miego sutrikimų, vartoja melatonino papildus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.