Užtenka vaikui į rankas įgrūsti šiukšlių maišą, kurio šis nenori išnešti, ir tėvui bus iškelta baudžiamoji byla. Tačiau vaikai neįvertina, kas jų laukia toliau. Jie atsiduria globos namuose, kuriuose kartais išnaudojami fiziškai ir seksualiai.
Švedijos globos namuose sukasi didžiuliai pinigai
„Švedijoje galioja įstatymai, pagal kuriuos tūkstančiai vaikų buvo paimti iš mylinčių, galinčių pasirūpinti jais šeimų ir perkelti į globos namus. Jiems buvo padarytos didžiulės traumos ir negrįžtama žala. Valstybė teigia, kad tokiu būdu nori apsaugoti vaikus nuo blogų šeimų, tačiau vaikai yra paimami ir iš šeimų, kurios tik vadinamos blogomis. Tokie vaikai perkeliami į globos namus, kuriuose jie išnaudojami fiziškai, protiškai ir seksualiai. Žmogaus teisių teisme Švedija ne kartą buvo pripažinta kalta ir pažeidinėjanti vaikų teises. Švedija perėmė Jungtinių tautų vaikų teisės apsaugos nuostatas, kurios nurodo, kad su vaikais turi būti elgiamasi teisingai, saugomos jų teisės ir negalima jiems taikyti fizinių bausmių. Todėl susidarė situacija, kai vaikai pradėjo mušti savo tėvus, įžeidinėti juos visokiais žodžiais, o tėvai negalėjo prieš juos imtis jokių veiksmų“, - teigė R. Harrold-Claesson.
Pasak jos, šiuo metu mes Švedijoje klesti globos namų industrija. Vaikai čia gyvena išlaikomi mokesčių mokėtojų. Vieno vaiko išlaikymas per metus kainuoja vieną milijoną kronų (apie 115 300 eurų). 2002 m. viename Švedijos miestelyje šeimai buvo mokama po 10 tūkst. kronų per dieną (apie 1100 eurų), kad jie rūpintųsi vaiku.
„Jei jūs manote, kad tai nėra prekyba vaikais, kad tai nėra verslas, į kurį įtraukti vaikai, nežinau, ką dar galima pasakyti. Netgi yra akcinių bendrovių, kurios ėmėsi vaikų globos verslo. Užuot investavusios pinigus į šeimas, į visuomenės pagrindus, jos investuoja į globos namų plėtrą ir gauna didžiulius dividentus iš šio verslo. Tuo tarpu globos namuose atsidūrę vaikai patiria visas neigiamas pasekmes: jiems tenka prastas išsilavinimas, kadangi jie kurį laiką nelanko mokyklos, nes jiems duodama laiko apsiprasti. Per apsipratimo laikotarpį jiems neleidžiama bendrauti su tėvais.
Įstatymas, leidžiantis paimti vaikus iš šeimų, buvo skirtas apsaugoti juos, kai jiems kyla grėsmė gyvybei dėl to, kad juos muša tėvai. Iš tiesų buvo atvejis, tėvai vaiką sumušė iki mirties, todėl buvo siekiama išvengti tokių atvejų. Tačiau normalus, civilizuotas auklėjimas iš tiesų dar niekada nepakenkė vaikams. Tikrai nenormalu talpinti vaikus į globos namus dėl vieno ar kito sudavimo. Beje, atliktas tyrimas, kurio duomenimis nuo 1965 iki 1990 metų šeimose nužudyti 103 vaikai. Tačiau tai padarė jų įtėviai ir vos keletu atvejų – biologiniai tėvai“, - tikino viešnia iš Švedijos.
Švedų paaugliai kelia siaubą visai Europai?
Vaiko teisių apsaugos specialistės teigimu, naujausias PISA tyrimas, atskleidžiantis įvairius su vaikų išsilavinimu ir žiniomis susijusius dalykus Europoje, parodė, kad Švedijos statistika gerokai prastesnė nei kitų išsivysčiusių valstybių ir pagarbos mokytojams srityje. Mokytojas bent pusę pamokos laiko turi skirti auditorijos tramdymui. Kai kurie mokytojai dėl šios priežasties tiesiog nebenori dirbti mokytojais.
„Tėvai taip pat susirūpinę, kaip sutramdyti ir tinkamai išauginti savo vaikus. Mūsų artimiausia kaimynė Danija negali pakęsti švedų vaikų. Švedijos konsulatai, esantys Europos žemyne, siunčia pranešimus Švedijos Užsienio reikalų ministerijai, kad švedų jaunuoliams neturėtų būti leidžiama vykti atostogų į žemyninę dalį, kadangi Europos valstybės nenori priimti švedų paauglių. Mat jei nekontroliuojami. Šiuo metu Švedijoje vaikams pasiskundus dėl tėvų pastarieji yra įkalinami, o vėliau pradedama byla dėl vaikų atėmimo. Manau, būtent su tuo, kad šeima Švedijoje tapo labai destabilizuota, šalyje yra nemažai vaikų savižudybių atvejų. Todėl visur, kur aš lankausi, raginu valstybes nesekti Švedijos pavyzdžiu. Šiuo metu pasaulyje yra vos 24 valstybės, kuriose priimti įstatymai, draudžiantys mušti vaikus. Danijoje tėvai nėra taip baudžiami ir persekiojami kaip Švedijoje už vaikų mušimą, Naujojoje Zelandijoje – taip pat.
Yra teigiama, kad jei tėvai muša vaiką, jis bus linkęs į depresiją.
Tačiau prieš priimant Vaikų nemušimo įstatymą Švedijoje didžioji dalis švedų neturėjo problemų dėl depresijos. Mano manymu, šis ryšys neįrodytas. Šių dienų psichologai netgi sako, kad tokie teiginiai yra absurdiški. Beje, fizinės bausmės nėra vienintelė priežastis paimti vaiką iš šeimos. Įstatymas yra labai neapibrėžtas, todėl priežastys gali būti pačios įvairiausios, pavyzdžiui, jeigu tėvai mano, kad vaikas turėtų mokytis namuose“, - aiškino R. Harrold-Claesson.
Jos manymu, šeima turėtų būti saugi nuo bet kokio valstybės kišimosi. Pavyzdžiui, jeigu tėvai suduoda vaikui, tai laikoma, kad sukelia jam skausmą, o tai jau neleidžiama.
„Prancūzijos Civiliniame kodekse yra straipsnis, kuriame teigiama, kad vaikas, kokio amžiaus jis bebūtų, turi gerbti savo tėvus. Švedijos įstatymuose teigiama, kad tėvai turi gerbti savo vaikus ir niekur nepasakyta, kad vaikai turi klausyti savo tėvų ir juos gerbti. Niekas nepasako vaikams, kokios galėtų būti pasekmės, jeigu jie elgsis priešingai. Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje Švedijoje buvo atvejis, kai vaiko buvo paprašyta išnešti šiukšles, tėvas įbruko maišą jam tiesiai į rankas, o šis policijai pasiskundė skriaudžiamas. Buvo pradėta byla ir tėvas buvo teisiamas. Kitas atvejis: tėvas, kuris buvo mokytojas, pasakė, kokios galėtų būti pasekmės dėl to, kad vaikas pasiskundė tėvais, o šis nusprendė pateikti tėvams dar kitą kaltinimą“, - pasakojo Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė.
Lenkų vaikų istorija – atimti iš tėvų, o globos namuose išprievartauti
„2001 m. buvęs socialinių reikalų ministras savo interviu Švedijos radijui sakė, kad jei socialiniai darbuotojai būtų padarę tai, ką reikia pagal įstatymą, mes turėtume mažiau paimtų vaikų. Reikia investuoti į šeimas, kad jos nesiskirtų, o ne į globos namus“ - įsitikinusi Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė.
Tačiau kai jūs galite gauti tūkstantį kronų už vaiką per dieną, tai daugiau negu uždirba vidutinis darbuotojas. Šiuo metu situacija tokia, kad jeigu vaikų globos namuose gyvenantys vaikai pasiskundžia socialiniam darbuotojui, kad yra skriaudžiami, tai laikoma išsigalvojimu. Jeigu jie pareiškia, kad mušė mama ar tėtis, jų žodžiai priimami už gryną pinigą ir pradedama byla. Buvo viena byla, kai vienas globos namų darbuotojas buvo pripažintas kaltas dėl dviejų vaikų išnaudojimo, tačiau tokios bylos labai retos, nors vaikai ten traumatizuojami nuolat. Čia jiems neleidžiama su tėvais susitikinėti per dažnai, kad nebūtų sutrukdytas jų integracijos į globos namus procesas.
2012 m. buvo atvejis, kai į globos namus buvo perkelti lenkų šeimos vaikai. Juose jie buvo išprievartauti. Vienas iš vaikų apie tai pasisakė mamai, ji įrašė pokalbį su vaiku. Kai ji nunešė šį įrašą policijai, buvo pradėtas tyrimas. Vyras buvo nuteistas 8 metų kalėjimo. Tačiau vaikai iš tų globos namų tiesiog buvo perkelti į kitus“, - teigė R. Harrold-Claesson.
Ombudsmenas daugiausiai skundų sulaukia dėl mokykloje rakinamų tualetų
Tuo tarpu Švedijos vaikų teisių tarnybų atstovai teigia, kad nors problemų šeimose būna, aklai vaikai neatplėšinėjami nuo tėvų, taip pat daug investuojama į šeimos santarvę. Kaip jau DELFI rašė, Švedijos vaikai dėl pažeistų teisių gali skųstis Vaikų ombudsmeno tarnybai. Tarnyba taip pat turi nemokamą anoniminę telefono liniją ir forumą vaikams. Šiai tarnybai dažniausiai skundžiamasi dėl išorinių dalykų, pavyzdžiui, aplinkos mokykloje, maisto.
„Dažna problema mokyklose, kad būna užrakinti tualetai, todėl mokiniai turi prašyti mokytojo rakto. Pavyzdžiui, darbe tokia situacija būtų neįmanoma, juk niekam nereikia prašyti boso rakto nuo tualeto. Aplinkai mokykloje galiota tie patys reikalavimai kaip ir biurams, o jei jų nesilaikoma, tai galima įvardyti kaip diskriminaciją dėl amžiaus. Tiesa, tualetai rakinami todėl, kad vaikai juos kartais apgadina. Užrakinimas – tai savotiška bausmė, tačiau ji nelegali“, - aiškino tarnybos projektų vadovas Jorge Rivera.
Dar vienas dažnas vaikų rūpestis – kurį iš tėvų pasirinkti po skyrybų. Tuo tarpu tėvų elgesiu namuose ombudsmenui nesiskundžiama. Anot J. Riveros, neretai vaikai neidentifikuoja, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Pavyzdžiui, jei vaikas mušamas, jis dažnai mano, kad padarė kažką ne taip. Kita vertus, mušimo atvejai, pašnekovo teigimu, namuose iš tiesų reti. Jei tai nutinka, kaimynai ar patys vaikai skambina policijai. Tuomet iškart įsijungia atitinkamos tarnybos, vaikas paimamas iš šeimos ir apgyvendinamas kitoje šeimoje arba valstybiniuose globos namuose, kur jis gauna kambarį su visais patogumais. Tačiau kad tėvai ilgam netektų globos, nutinka labai retai. Tuo metu su šeima dirba įvairūs specialistai, ji turi praeiti atitinkamus kursus. Po kurio laiko, tėvams įsipareigojus elgtis kitaip, vaikas paprastai grąžinamas.
„Už mušimą tėvai gali atsidurti kalėjime iki dvejų metų arba turi susimokėti didelę baudą. Tačiau visuomenėje vyrauja vaikų nemušimo nuotaikos. Šią vasarą buvo atvejis, kai restorane pietavo italų šeima. Tėvas trenkė vaikui, o šalia sėdintys švedai iš karto paskambino policijai – tėvas turėjo atsėdėti kalėjime dvi dienas. Vis dėlto tai ne pagrindinė problema Švedijoje. Daug didesnė problema – darbas su rizikos vaikais, kurių tėvai priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, serga psichikos liga. Taip pat problema – psichologinis smurtas, kuris nereguliuojamas įstatymais“, - pasakojo J. Rivera.
Anot jo, yra ir kita medalio pusė – Švedijoje tėvai neretai stengiasi būti savo vaikų draugais, o ne prižiūrėtojais, todėl kartais neatsilaiko prieš jų prašymus, bijodami, kad pastarieji juos laikys pernelyg griežtais ir nemaloniais tėvais. Televizijoje netgi atsirado socialinė reklama, skatinanti tėvus nepirkti vaikams alkoholio. Mat pastarieji kartais vykdo net ir šiuos paauglių, išsiruošusių į vakarėlį, norus.
Vienuolikos metų berniukas savaitei buvo paliktas vienas
Švedijoje labai populiari ir pagalbos telefono linija, kurią įsteigė nevyriausybinė organizacija „Bris“. Tarp problemų, kuriomis skundžiasi vaikai, vyrauja konfliktai su draugais (30,4 proc.), problemos mokykloje (26 proc.), nerimo jausmas ir įvairios baimės (25 proc.), vykstantys konfliktai šeimoje (18,5 proc.), patyčios (17,2 proc.), meilės reikalai (16,3 proc.), vienišumo jausmas (15,8 proc.), lytiniai santykiai (9,4 proc.), fizinis smurtas (9,1 proc.), tėvų skyrybos (7,5 proc.), mintys apie savižudybę (6,8 proc.), seksualinė prievarta (6,6 proc.).
„Dažnai vaikai nesugeba tiksliai suformuluoti problemų, jie tiesiog nori išsikalbėti, jiems reikia, kad kažkas juos išklausytų, parodytų dėmesį. Pagaliau reikalavimai mokykloje jiems kyla, o ir tėvai tikisi, kad vaikas bus gražiausias, geriausias, sėkmingiausias ir visoks kitoks. Paaugliai nesijaučia galintys visus šiuos reikalavimus atitikti, jie tiesiog nori būti savimi. Todėl mes daug kalbame su vaikais apie tai, kad jie jau yra nuostabūs. Realių savižudybės atvejų neturėjome, bet tokios mintys vaikams kartais kyla – dėl įvairiausių priežasčių: patirto smurto, problemų šeimoje, tėvų skyrybų, situacijos, su kuria vaikas nesusitvarko“, - aiškino „Bris“ komunikacijos direktorė Cecilija Nauclér.
Ji prisiminė prieš keletą metų nuskambėjusią istoriją, kai vienuolikos metų berniukas buvo paliktas vienas. Motina išvažiavo slidinėti. Jis savaitę išbuvo namuose vienas, nes tėvas žadėjo jį paimti, bet to nepadarė. Kai namuose nebeliko maisto, vaikas paskambino į tarnybą. Tėvai po šio įvykio prarado vaiko globą.
Anot C. Nauclér, dauguma vaikų Švedijoje gyvena labai gerai ir jie neturi jokių problemų. Kita vertus, išaiškinama tik apie 10 proc. smurto atvejų namuose. Nors mokyklose vyksta vaikų apklausos, jie vengia apie tai pranešti, nes žino, kad tuomet bus išvežti iš šeimos – bent jau kuriam laikui. Štai keletas nuotrupų iš pokalbių su vaikais:
„Tėtis kasdien rėkia ant manęs, todėl jaučiuosi mėšlo gabalu. Aš dažnai galvoju apie tai, kad norėčiau jį išprovokuoti, kad jis man trenktų, tuomet praneščiau apie tai ir nuo jo išsivaduočiau“.
„Tėtis nuolat mane apvardžiuoja bjauriais žodžiais. Dėl to aš labai išgyvenu. Ką man reikėtų daryti?“
„Mano patėvis žemina mane. Aš nebegaliu čia gyventi, bet kur aš dingsiu? Mama apie tai nieko nenori girdėti ir niekas nesiklauso manęs rimtai“.
„Nors sakau mamai, kad ji pažeidžia įstatymus, kai mane muša, ji tik juokiasi, todėl aš nedrįstu kam nors apie tai pasakyti“.
„Mano tėvas vienintelis, kuris dirba šeimoje, todėl aš negaliu pasiskųsti, kad jis muša mane ir mano brolius bei seseris. Jei kas nors jam atsitiktų, mes neturėtume, už ką gyventi“.
