„Kalbant apie lietuvių tautą, lietuvių tautos santykį su lietuviška valstybe, XX amžius turbūt yra vienas iš reikšmingiausių. Atkurdami valstybę Pirmojo pasaulio karo metais, mes dažnai užmirštame, kad Vasario 16 - oji gimė globalaus Europos ir pasaulio chaoso metais, mes sugebėjome rasti tam tikrą vektorių, kuris mus ir suvienytų ir duotų kažkokį fizinį dydį“.
Pasak istoriko, modeliuodama Vasario 16-osios aktą, Lietuvos Taryba dar tik ieškojo santykio su valstybe. Ir visiškai nebuvo aišku, skirtingai nuo Kovo 11-osios, koks bus lietuviškos valstybės turinys.
„Ar tai bus respublika, ar konstitucinės monarchija. Ar ji bus parlamentinė, ar prezidentinė. Aš galvočiau, kad tas dabartinis sąmyšis dėl valdžių pasidalijimo padiktuotas skirtingų mūsų politinių asmenybių. Asmenybių, kurios dominuoja Seime, ir asmenybių, kurios valdo S. Daukanto aikštę. Tiesa, dar yra Konstitucinis tesimas, kuris čia labai radikaliai įsiterpia. Jis aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, kaip trečia politinė jėga“.
A. Kasparavičius pabrėžia, kad tos baimės, kurias transliuoja dalis mūsų visuomenės ir dalis politinio elito dėl tariamao tautiškumo nykimo Europoje, yra smarkiai perdėtos.
„Europos Sąjunga yra sukurta tautiškumo pagrindu. Tas tautinių valstybių pamatas, ant kurio stovi Prancūzija, Vokietija, kitos kontinentinės valstybės, labai ryškus. Ir galbūt tos baimės, kurios šiandien kyla Lietuvoje, kyla iš nepasitikėjimo savo jėgomis. Esmė ta, kad lietuviai nebenori būti lietuviais. Ta problema kyla iš mūsų piliečių santykio su valstybe. Nepasitikėjimas valstybe yra gilus ir daugiaplanis“.
1918 metais buvo visiškai kitas santykis. Bet ir Europa buvo visiškai kita. Iš esmės visa tarpukario Europos konjuktūra buvo pagrįsta tautinių valstybių kūrimusi ir jų stiprinimu. Dabar gi tautiškumo stiprinimas paliktas pačiai visuomenei, tai jau ne valstybės reikalas, sakė istorikas daktaras Algimantas Kasparavičius.
„Žinių radijo“ laida „Dienos klausimas“ transliuojama darbo dienomis nuo 13.10 val.
