„Galima sakyti, kad Rusijos ir Europos Sąjungos santykiuose atėjo tam tikra tiesos akimirka“, – rašo S.Lavrovas ilgame straipsnyje, kuris publikuojamas dienraštyje „Kommersant“.
„Susidaro įspūdis, kad mūsų Vakarų partneriai dažnai veikia refleksiškai, vadovaudamiesi nesudėtingu principu „savas-svetimas“ ir ne itin susimąstydami apie ilgalaikes savo žingsnių pasekmes“, – pabrėžia jis.
„Manau, bet kokiu atveju primityvus „virvės traukimas“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos negali atitikti vis labiau komplikuotų tarptautinių santykių realijų, jis nevertas didžiulės politinės ir diplomatinės patirties, kurią per daug amžių sukaupė Europos valstybės“, – straipsnyje rašo ministras.
Pasak S.Lavrovo, jis buvo nemaloniai nustebintas, kai pasirodė, kad ES ir JAV atstovų supratimu, ukrainiečių „laisvas“ pasirinkimas jau padarytas ir jis vienareikšmiškai reiškia „europinę ateitį“.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat supliekė antivyriausybinius protestus, teigdamas, kad „kelių tūkstančių protestuotojų“ mėginimai jėga spausti vyriausybę yra nepriimtini. Jis taip pat įspėjo, jog demonstracijas vis dažniau rengia ekstremistinės nacionalistinės jėgos.
„Visiškai neperspektyviomis atrodo pastangos už Ukrainos žmones nuspręsti, kokia turėtų būti jų valstybės ateitis ir netgi kas asmeniškai bus įtrauktas į jų vyriausybę“, – teigia S.Lavrovas.
„Panaši „socialinė inžinerija“ neišvengiamai duoda labai apgailėtinus rezultatus. Pakanka pažiūrėti, ką davė kišimasis į vidaus reikalus Irake, Afganistane, Libijoje“, – pažymi jis savo straipsnyje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ketvirtadienį atvyksta į Maskvą dviejų dienų vizito, kurio metu, kaip tikimasi, aptars su S.Lavrovu politinę krizę Ukrainoje.
ES ragina krizės ištiktą Ukrainą imtis „skubių“ reformų
Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele ketvirtadienį paragino Ukrainą imtis „skubių veiksmų“ naujai vyriausybei sudaryti ir konstitucijai pakeisti; šito reikalauja krizės ištiktos šalies opozicija.
S.Fuele ketvirtadienį atvyko į Kijevą derybų su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, opozicijos lyderiais ir pilietinės visuomenės nariais, siekiant sumažinti beveik tris mėnesius tvyrančią įtampą tarp šalies valdžios ir opozicijos protestuotojų.
„Aš pabrėžiau būtinybę imtis skubių veiksmų dėl konstitucijos reformos ir visas šalis atstovaujančios vyriausybės sudarymo“, – S.Fuele sakė žurnalistams Ukrainos sostinėje.
Protestai Ukrainoje prasidėjo lapkričio mėnesį, kai V.Janukovyčius atmetė svarbią prekybinę ir politinę sutartį su ES ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija, paversdamas Kijevo centre esančią Nepriklausomybės aikštę į karo zoną primenantį barikadomis apjuostą palapinių miestelį.
Iš pradžių opozicijos reikalavimus ignoravęs V.Janukovyčius vėliau padarė nuolaidų ir atleido vyriausybę, kai sausį protestai pareikalavo žmonių aukų.
V.Janukovyčius taip pat leido suprasti, kad yra pasiruošęs pritarti konstitucijos pataisoms, kurios lėtai skinasi kelią parlamente, pagal jas turinčiame perimti iš prezidento dalį jo galių.
Tačiau jis atsisako patenkinti kitą opozicijos reikalavimą – paankstinti kitų metų prezidento rinkimus.
Kilus protestams Rusija ir Vakarai taip pat pradėjo varžytis dėl įtakos, lemiant šios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos ateitį.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį užsipuolė Vakarus dėl kišimosi į Ukrainos reikalus, pabrėžęs, jog krizė toje šalyje yra Europos ir Rusijos santykių „tiesos akimirka“.
„Visiškai neperspektyviomis atrodo pastangos už Ukrainos žmones nuspręsti, kokia turėtų būti jų valstybės ateitis ir netgi kas asmeniškai bus įtrauktas į jų vyriausybę“, – rašė S.Lavrovas ilgame straipsnyje, kuris publikuojamas dienraštyje „Kommersant“.
S.Fuele neprimindamas S.Lavrovo pasisakymo pareiškė, kad pagrindinė jo žinia yra ta, kad „vienintelis planas, kuris galėtų čia suveikti, yra Ukrainos planas“.
Europos Sąjunga sako esanti pasirengusi su tam tikromis sąlygomis suteikti finansinę pagalbą Ukrainai, bendradarbiaudama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir kitomis pasaulinėmis organizacijomis.
„Yra sąlygų, kurios yra labai skaidrios: reformos, reformos, reformos“, – ketvirtadienį sakė S.Fuele, atsisakydamas nurodyti tikslią galimos finansinės pagalbos sumą.
Europos Sąjunga praėjusiais metais pareiškė galinti suteikti Kijevui 610 mln. eurų (2,1 mlrd. litų) paskolą, jeigu Kijevas įvykdys sąlygas, reikalingas užsitikrinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbai.
Netrukus po to, kai V.Janukovyčius nusprendė atsisakyti pasirašyti integracijos sutartį su ES, Maskva pažadėjo Kijevui 15 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) finansinės pagalbos paketą, taip pat mažesnes kainas rusiškoms dujoms.
