aA
Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Seimo valdančiųjų ir opozicinių partijų vadovai mini Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jos pirmininką Ramūną Karbauskį.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Mini kaip grėsmę Lietuvos stabilumui. Kaip atsitiko, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turėdama vieną Seimo narę, tapo tokia svarbi ir grėsminga?

Atsakymas matyt nieko nenustebins – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gina tautos teisę spręsti valstybei svarbius klausimus, kalba apie Lietuvos nacionalinius interesus, pamirštus Briuselio koridoriuose, pasisako už ribojimus užsienio kapitalui įsigyti Lietuvos žemę, prieš skubotą euro įvedimą, skurdinant žmones, mažinant ir taip apgailėtinai mažus atlyginimus, ypač regionuose. Primenamas ir mūsų inicijuotas privalomasis referendumas prieš Visagino atominės elektrinės statybas.

Politinis „elitas“, neturėdamas tvirtų argumentų diskusijai bei šokiruotas 320 tūkstančių žmonių parašų referendumo iniciatyvai, ėmėsi seniai patikrintos taktikos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įvardinti prorusiškais.

Tai toks nuvalkiotas ir pigus štampas, kuris po referendumo dėl Visagino atominės elektrinės buvo pritaikytas visai valdžios „nesupratusiai“ tautos daliai. Sistemos akyse tampame „prorusiški“, kai nerodome noro paklusti. Kai nesutinkame, kad Europos Sąjungos sutartis su Lietuva yra aukščiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kai reikalaujame teisės pasisakyti visais mums svarbiais klausimais, peržiūrėti anksčiau padarytus ir Lietuvai nenaudingus susitarimus.

Esame viena iš kelių Lietuvoje išlikusių patriotinių politinių partijų, kurios nusistovėjusiai politinei sistemai pradeda kelti rimtą grėsmę. 

Bet koks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretinimas su prorusiškais interesais yra melagingas, o visi tokiais kaltinimais besišvaistantys politikai neišvengiamai susilauks teisinio persekiojimo už sąmoningą šmeižtą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vykdoma politika yra patriotinė, pilietiška, paremta kultūros, švietimo, gamtosaugos, sveikos gyvensenos, tradicinės šeimos vertybiniais prioritetais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra politinė jėga turinti tvirtą stuburą, aplink mus buriasi Lietuvos pilietinė visuomenė.

Sugebame konstruktyviai kalbėti apie valstybės problemas ir jų sprendimo būdus. Mums nereikia vaidinti prieš Briuselį, kad Lietuvoje viskas gerai. Trečdalis žmonių Lietuvoje skursta, šeimos nežino kaip išgyventi žiemą dėl šildymo kainų, vaikų sveikatos rodikliai nuolat blogėja, valdžios sprendimus veikia alkoholio pramonės lobistai...

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose iškėlėme Bronį Ropę – kandidatą, kurio kompetencija, patirtis ir darbo rezultatai gali išjudinti reformas visose valstybės gyvenimo srityse. Kaip merui jam pavyko įgyvendinti skaidriausią, sparčiausią ir pigiausią Lietuvoje renovaciją.

Kaip valstybės atstovas Briuselio derybose jis visada gins žmonių interesą, nes jam rūpi, kad Lietuvos šeimų vaikai liktų gyventi ir dirbti savame krašte, auginti čia vaikus, kad jiems paliktume neišparduotą žemę, nenuniokotą gamtą, nepraskolintą, kultūringą ir ekonomiškai stabilią šalį.

Nesame populistai ar radikalai. Tapome politine jėga, galinčia keisti politikos kryptis, pasinaudojant demokratinės valstybės valdymo mechanizmais. Sudarydami rimtą konkurenciją dominuojančioms partijoms, mes norime valstybę grąžinti žmonėms. Norime grąžinti tikėjimą savo tauta, valstybe ir jos valdymo institucijomis.

Rinkimų kampanijoje negalėsime pasigirti tokiais finansiniais resursais kaip Seimo valdančiosios ar opozicinės partijos, tačiau mūsų stiprybė - tai tūkstančių piliečių pagalba ir tikėjimas bendromis idėjomis.

Lietuvos žmonių balsas turi būti girdimas ir gerbiamas, skirtingai negu yra dabar, kai politinis „elitas“ tarnauja pats sau, skleidžia mitus apie tariamas grėsmes ir girdi tik savo nuomonę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.