Jos metu Lietuvoje įvykusią nelaimę, kai bagažinėje vežama mergina aštuonis kartus skambino pagalbos telefonu, tačiau policijai nepavyko nustatyti jos buvimo vietos, buvęs Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovas Artūras Kedavičius pristatė kaip įrodymą apie neefektyvų 112 sistemos veikimą visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak A. Kedavičiaus, Lietuvos vietos nustatymo sistema dabar gerokai lenkia tokių išsivysčiusių šalių kaip Vokietijos, Prancūzijos ar Austrijos.
Net ir Norvegijos 112 centras nesugebėjo padėti prieš trejus metus norvego žudiko Breiviko įkaitais Utojos saloje tapusiems jaunuoliams. „Suradę gerą vietą pasislėpti, kelis kartus skambinome 112, tačiau numeris buvo užimtas. Vėliau paaiškėjo, kad kitame laido gale dirbo vos vienas žmogus ir įeinantys skambučiai nenukreipiami į kitą pagalbos centrą. Šiais laikais tai visiškai nepriimtina, tai būtų buvę nepriimtina net ir, pavyzdžiui, 1994 m. Patobulėjusios technologijos vis dar nenaudojamos žmonių apsaugai“, – LRT.lt portalui sakė tragediją išgyvenęs Tore Sinding Bekkedalis, apie tai kalbėjęs ir EP spaudos konferencijoje.
Dar vienas skaudus pavyzdys pateiktas iš Rumunijos, kai sausio pabaigoje lėktuvas, gabenęs gydytojus paimti donoro organų, sudužo kalnuose. Tačiau 112 centrui nesugebėjus nustatyti avarijos vietos, likę du gyvi žmonės po šešių valandų laukimo mirė.
Nevyriausybinė organizacija „Europos bendrojo pagalbos telefono numerio asociacija“ (EENA) kaltina Europos Komisiją (EK), kad ji iki šiol teisės aktais neįpareigojo valstybių greitai ir tiksliai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą.
„Komisija investavo 8 mln. eurų į „eCall“ projektą, kuris numato automatinę pagalbos iškvietimo sistemą naujo modelio automobiliuose – tokie skambučiai sudaro maždaug 1,7 proc. visų pagalbos skambučių. Tačiau į likusią dalį – 98,3 proc. nebuvo investuota nė pusės tiek“, – kalbėjo Demetrios Pyrrosas, EENA atstovas.
Pasak jo, atsirado net ciniškas pajuokavimas, kad jei 2015 m., kai, planuojama, automobiliuose veiks automatinė pagalbos iškvietimo sistema, telefonu skambinant vis dar nebus galima nustatyti pagalbos prašančio žmogaus vietos, pagalbos centro darbuotojas turėtų pasiūlyti skambinančiam žmogaus tiesiog įsėsti į automobilį ir jį sudaužyti – tuomet 112 centras per automobilyje įdiegtą sistemą sužinos, kur tiksliai jis yra.
EENA kaltina komisarę Neelie Kroes, atsakingą už skaitmeninę darbotvarkę, kad ji per savo kadenciją nei padidino numerio 112 žinomumą, nei pasirūpino, kad pagalbos centrai gautų tikslią ir išsamią informaciją apie skambinančio buvimo vietą, nei užtikrino, kad 112 numeriu galėtų susisiekti žmonės su negalia, mat iki šiol tik mažiau nei pusę ES valstybių leidžia su pagalbos centru bendrauti ne tik balsu, bet ir žinutėmis.
EK pripažįsta, kad numeris 112 veikia neefektyviai, tačiau pabrėžia, kad tai ne jų, o pačių valstybių atsakomybė, nes EK nesuteikta pakankamai teisinių galių priversti valstybes įdiegti naujausias vietos nustatymo technologijas. „Nesutinku, kad EK neužteko politinės valios parengti reikalingą teisės aktą. To nepadarėme, nes tiesiog žinome, kad šiuo metu valstybės jam nepritars. Jei būtume pasiūlymą teikę pernai, irgi būtų buvę tas pats – valstybės jam nepritartų. Nėra prasmės švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų rašant teisės aktus, kurie žinai, kad nebus patvirtinti“, – LRT.lt portalui sakė komisarės atstovas Ryanas Heath`as.
EK nuomone, dar 2011 m. buvo nuspręsta, kad šalys pačios imsis iniciatyvos įrengti tinkamai veikiančią skambinančiojo vietą nustatančią sistemą, bet pasirodė, kad jos įvykdė tik minimalius reikalavimus.
Pavyzdžiui, dabar dalyje ES valstybių žmogaus vietos nustatymui reikia keliolikos minučių ar net visos valandos, kartais tokia informacija vis dar ateina faksu. „Tai reiškia, kad jeigu jus užpuolė, žudo ar prievartauja, tuo metu, kai visa tai vyksta, 112 darbuotojas turi nusiųsti faksą jūsų mobiliojo ryšio operatoriui ir palaukti, kol ateis informacija apie jūsų buvimo vietą – tai gali užtrukti 15 minučių, o kartais ir gerokai ilgiau“, – ironiškai kalbėjo A. Kedavičius.
Bendras europinis pagalbos numeris 112 buvo įvestas prieš kelis dešimtmečius, septynios šalys jį naudoja kaip vienintelį, likusios – kartu su nacionaliniais pagalbos numeriais. Kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Graikijoje ar Didžiojoje Britanijoje, numeris yra mažai žinomas, o tokiose šalyse kaip Lenkija ar Liuksemburgas apie jo egzistavimą informuoti 70–80 proc. gyventojų.
EP Vidaus rinkos komitetas antradienį pritarė automatinei pagalbos iškvietimo sistemai „eCall“, kuri turėtų užtikrinti, kad į avariją patekusios transporto priemonės ryšio sistema užmegztų ryšį su pagalbos tarnybomis. Įvykus rimtai avarijai, sistema automatiškai surinktų Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir perduotų pagalbos tarnyboms informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą. Šiuo metu tik apie 0,7 proc. visų ES keleivinių automobilių yra įrengtos automatinės pagalbos iškvietos sistemos. Naujos taisyklės, dėl kurių EP dar turės susitarti su ES Taryba, bus taikomos ne visiems naujiems automobiliams, o tik naujiems jų modeliams nuo 2015 m. Paprastai modeliai atnaujinami kas penkerius metus.
