Ne visi šiandien pamena, kaip prieš du dešimtmečius kūrėsi individuali, privati veikla, pirmieji kooperatyvai. „Visas tas verslas buvo „apdedamas“ mokesčiais. Arba pačių teisėsaugos struktūrų, arba nusikalstamų struktūrų. 90 procentų visų parduotuvių vienokia ar kitokia forma mokėjo tuos mokesčius. „Berniukams“ ir ne „berniukams“, – primins garsus advokatas Egidijus Bičkauskas, kitados vadovavęs darbo grupei, kovojusiai su organizuotu nusikalstamumu.
Jis atvirai papasakos ir tai, kaip jam, dirbančiam Seime, siūlė didžiulius kyšius. „Klausė, galbūt turiu interesų Palangoje, gal reikia kokio nors pastato“, – priešais „Mafijos kronikų“ kameras prabils E. Bičkauskas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje šalyje įsigalėjo banditizmas, turto prievartavimas tapo masinis. Bet kokia įmonė – ar kioskas, ar puodžių dirbtuvėlė, ar lentpjūvė, naudotų automobilių iš Vokietijos vežėjai – visi buvo prievartaujami mokėti duoklę. Ir tik nedidelė dalis nukentėjusių žmonių ryždavosi parašyti pareiškimą policijoje. Toji baimė, pastebi operatyvininkai, išlikusi iki šių laikų: aš jį įduosiu, o kas man paskui bus – atkeršys?
„Mafijos kronikose“ pareigūnai atskleis daug neįtikėtinų faktų: egzistavo toks dalykas, kaip reketininkų pažymėjimai, reketas už pusę kainos, anglų kalba kalbinami plėšikai kitąsyk išsigąsdavo ir pabėgdavo. Lietuviai verslininkai buvo beįprantantys: iki dešimtos mėnesio dienos susimoki mokesčius valstybei, o iki penkioliktos – turto prievartautojams.
Šiems duoklę mokėjo ir garsus Kauno choreografas. O kitas kaunietis, pasipriešinęs gaujoms, turėjo ištverti baisiausias dienas savo gyvenime. Policijos archyvuose išlikę šio verslininko ir jo tėvų pasakojimai bus parodyti jau pirmadienio vakarą 20 val. „Mafijos kronikose“ per TV3.
