aA
Šveicarijos rinkėjai referendume menka, vos 0,3 proc. persvara pritarė imigracijos iš Europos Sąjungos apribojimui. Laimėjus euroskeptikams, Šveicarijos vyriausybė turės per trejus metus sudaryti naują sutartį su Europos Sąjunga, kurios piliečiams dabar Šveicarijos darbo rinka atvira. Europos Sąjunga pareiškė vertinsianti, kaip tai gali paveikti jos santykius su Šveicarija.
Referendumas Šveicarijoje
Referendumas Šveicarijoje
© DELFI montažas

Referendumo iniciatorė – įtakinga koalicijos partnerė, dešinioji Šveicarijos Liaudies partija, kurios nuomone, imigrantai užplūdo Alpių šalį. Kitos koalicijos partnerės jam nepritarė. Šveicarijos liaudininkai ir jų šalininkai piktinasi – 80 tūkst. imigrantų per metus tikrai per daug, kai įsigaliojo Laisvojo judėjimo sutartis su Europos Sąjunga, planuoti vos 8 tūkst.

Bet laikai pasikeitė, kai daugelyje Europos šalių ekonomika buksuoja, bedarbių skaičius dviženklis, 8 mln. gyventojų turinčioje Šveicarijoje ketvirtadalis imigrantų, esą jie apsunkina pensijų sistemą ir transportą, didina nusikaltimų skaičių. Šalies piliečiai, kurių nuomonės nutarta paklausti, pasidaliję.

Kai kurie šveicarai mano, kad riboti užsieniečių atvykimą reikia, be to, taip daro ir kitos šalys – JAV, Austrija. „Negalima į kairę ir dešinę dalyti leidimų dirbti, negalime leisti, kad mūsų gyventojų skaičius kasmet išaugtų 80 tūkst.“, – mano vienas pašnekovas.

Kiti šalies gyventojai su tokia nuomone nesutinka. „Šveicarijai imigrantai į naudą, nes trūksta darbuotojų. Nors iš tiesų problema sudėtinga, ypač regione aplink Ženevą, kur susiduriama su transporto sunkumais, infrastruktūra neatitinka augančio gyventojų skaičiaus“, – sako kitas kalbintas šveicaras.

Panašiai galvoja verslo atstovai, kurių nuomone, pritarus imigracijos iš ES ribojimui, Šveicarijos ūkis patirs smūgį, neteks kvalifikuotų darbuotojų, juk imigrantai – daugiausia iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos.

Šveicarija – ne pirmoji Europoje kelia imigracijos ribojimo klausimą, tad jos referendumą akylai stebėjo kitų šalių euroskeptikai, taip pat linkę riboti imigraciją iš Rytų iš Vakarus. Ribojimo priešininkai primena, kad Šveicarija turi teisę įvesti laikinas kvotas, tad kam derėtis iš naujo, jei laisvojo judėjimo sutartis taip pat buvo suderėta, o ne primesta.

Šveicarijos žiniasklaida prieštaringai vertina rezultatus

Šveicarijos žiniasklaida pirmadienį perspėjo, kad savaitgalį vykęs referendumas, kuriame nedidele persvara buvo nubalsuota už imigracijos iš Europos Sąjungos (ES) suvaržymą, tapo antausiu federalinei vyriausybei ir paliko šalį kaip visada susiskaldžiusią.

Pasiūlymas suvaržyti imigraciją, kurį palaikė apie 50,3 proc. balsavusiųjų per sekmadienį vykusį referendumą, pademonstravo gilius nesutarimus šalyje: prancūzakalbiai regionai šiai iniciatyvai daugiausiai nepritarė, tačiau ją palaikė vokiškai kalbanti Šveicarijos dalis.

„Šveicarija atsuka atgal istorijos juostą. Šalis pasirinko grįžti prie sienos kontrolės, – rašo dienraštis „Le Temps“. – Ir vėl regionai, mažiausiai veikiami imigracijos ir laisvojo judėjimo, aiškiausiai pasisakė už jo apribojimą.“

Šie rezultatai prilygsta „antausiu Federalinei Tarybai“ – Šveicarijos vyriausybei, raginusiai žmones nepritarti iniciatyvai „Sustabdykime masinę imigraciją“, kurią daugiausiai stūmė dešinieji populistai, nurodė laikraštis „Tribune de Geneve“.

Tuo tarpu dienraštis „24 heures“ perspėjo, kad referendumas žymėjo „dieną, kai klestinti šalis išrado didelę krizę“.

„Praėjus 21 metams ir dviem mėnesiams po Europos Ekonominės Erdvės atmetimo (1992 metų referendume, kuris pralaimėjo tokiu pačiu mažu skirtumu), Šveicarija toliau tebėra pasidalijusi – kaip visada – ir ką tik sudavė mirtiną smūgį laisvam žmonių judėjimui“, – rašo „24 heures“.

Laikraštis pridūrė, kad po 1992-ųjų referendumo Šveicarija išgyveno „sudėtingą dešimtmetį“, kurį žymėjo ekonomikos stagnacija, didelis nedarbas ir finansų krizės. Tuo tarpu ateities perspektyvos atrodo „rūsčios“ šaliai, kuri „ekonomiškai yra labai integruota (su Europa), bet politiškai izoliuota“.

Kiti laikraščiai perspėjo apie šio žingsnio ekonominiu padarinius, nes jis gali sužlugdyti virtinę sutarčių su ES, tarp jų – ekonomikos srityje.

Dienraštis „Neue Zuercher Zeitung“ nurodė, kad šis referendumas buvo „daug daugiau negu politinis antausis“.

Jis „žymi posūkio tašką“, kuris „nebus geras šalies klestėjimui“.

Laikraštis „Basler Zeitung“ pripažino, kad šis balsavimas tapo dideliu iššūkiu Šveicarijos ekonomikai, tačiau teigė, kad jis žymi „pergalę visai Šveicarijai“.

www.lrt.lt