Į DELFI skaitytojos klausimą, kuo gali užsiimti valstybės tarnautojas ne darbo laiku, atsako kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (VTĮ), pažymėtina, kad valstybės tarnautojui nėra draudžiama gauti kitų pajamų dirbant kitą darbą, neskaitant pajamų iš tiesioginio darbo, jei to nedraudžia kiti įstatymai.
Valstybės tarnautojui, priešingai nei privačiame sektoriuje dirbantiems asmenims, yra keliami aukštesni veiklos etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl valstybės tarnautojas negali užsiimti papildoma veikla ir gauti pajamų, jei tokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis.
VTĮ yra numatyti pagrindai, kai valstybės tarnautojas turi teisę dirbti kitą darbą. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
Pažymėtina, kad valstybės tarnautojas dėl leidimo dirbti kitą darbą (dėl antraeilių pareigų), pagal darbo sutartį turi kreiptis su prašymu į asmenį, kuris jį priėmė į valstybės tarnybą (pvz.: valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai).
Atsakant į skaitytojos klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas nurodo, kad konkrečiu atveju reikia vertinti, ar planuojamas papildomas darbas neprieštarauja VTĮ numatytiems ribojimams ir ar toks darbas yra suderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis.
Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją galima teigti, jog valstybės tarnautojas gali verstis tinklinio marketingo verslu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.
