aA
Vienoje Švedijos saloje praėjusią savaitę atkasę penkių žiauriai nužudytų senovės žmonių griaučius, archeologai teigia aptikę paslaptingų žudynių vietą, o viena ekspertė pavadino ją „Švedijos Pompėja“ ir tikisi atrasti dar šimtus palaikų, rašo thelocal.se.
Karališka sala Švedijoje slepia kruvinas paslaptis
© Stopkadras

„Čia vyko žudynės ir visos aukos tebeguli savo vietose“, - „The Local“ sakė archeologė ir projekto vadovė Helena Victor.

Su Lundo universitetu bendradarbiaujanti nedidelė archeologų komanda iš Kalmaro apygardos muziejaus šią vietovę kasinėja jau trejus metus. Mokslininkai tyrinėja Skandinavijos šalių istorijos Migracijos periodą, kuris truko maždaug nuo 400 iki 550 mūsų eros metų, 400 metų prieš Vikingų epochą.

Tais laikais mirusieji būdavo deginami, todėl archeologai liko priblokšti, kai taikiai gyvenusiame Sandby Borgo forte aptiko nepaliestus 1 600 metų senumo žmonių palaikus.

„Jie buvo išžudyti. Akivaizdu, kad tai ne buitinis konfliktas, - sakė H. Victor. – Šie žmonės tiesiog buvo savo namuose. Jie buvo nužudyti savo pačių namuose“.

Ėlando sala prie pietrytinių Švedijos krantų yra mėgstama švedų vasaros atostogų vieta. Čia įsikūrusi ir Švedijos karališkosios šeimos vasaros rezidencija. Tačiau dabar aiškėja, kad sala slepia šiurpią praeitį. Praėjusią savaitę vien vienoje trobelėje buvo rasti penkeri palaikai. Kasinėjimams tęsiantis toliau, aukų skaičius auga.

„Kol kas ištyrinėjome labai mažą plotą, tik 1 proc. visos vietovės. Skirtingose vietose aptikome jau dešimt žmonių, - „The Local“ sakė H. Victor. – Manau, kad rasime pora šimtų“.

Praėjusiais metais archeologai atkasė pirmojo skeleto pėdą ir nusprendė kasinėti toliau. Kai buvo atidengtas visas skeletas, ekspertai nustatė, kad jo kaukolė yra perskelta – veikiausiai kardu. H. Victor padarė išvadą, kad žmogus „akivaizdžiai nužudytas“. Antrasis skeletas buvo rastas gulintis ant pilvo, taip pat su brutalaus smurto žymėmis.

„Manau, kad jie buvo užpulti iš pasalų ir žmonės veržėsi į namus, mėgindami juos nužudyti, - sakė Lundo doktorantė Helene Wilhelmson, tyrinėjanti griaučius. – Jie neturėjo jokių šansų“.

Nė vienas archeologas nesitikėjo, kad jiems teks narplioti paslaptingas žudynes. Kasinėjimai prasidėjo 2010 metais, kai mokslininkai šioje vietovėje aptiko juvelyrines dėžutes ir seges su dešimtimis vertingų perlų. Tokios brangenybės iš žlugusios Romos imperijos ir Bizantijos karalystės jau buvo aptiktos Ėlande ir Gotlande, todėl komanda tikėjosi surinkti daugiau informacijos apie Ėlando vaidmenį to meto prekyboje.

Tačiau juvelyrinių dirbinių slaptavietės buvo neliestos. Tai privertė mokslininkus manyti, kad žiaurus reidas neturėjo nieko bendra su turto grobimu – galbūt aukos netgi pažinojo užpuolikus. Tačiau kas jie bebūtų buvę, jokių pėdsakų nepaliko.

„Nėra jokių užpuolikų pėdsakų, - „The Local“ sakė H. Victor. – Nežinome, ar užpuolimas vyko dieną, ar naktį. Nežinome, ar užpuolikai atplaukė vandeniu, ar atvažiavo sausuma. Nežinome, kas jie buvo - švedai, suomiai, danai ar dar kažkas. Tai didysis klausimas“.

Nusikaltimo vieta išbuvo nepaliesta daugiau kaip 1 tūkst. metų, paversdama fortą šiurpia kapaviete.

„Tai buvo tokios siaubingos žudynės, jog fortas buvo visiškai sugriautas, - sakė H. Wilhelmson. – Nemanau, jog kažkas būtų drįsęs prie jo artintis“.

Kokia bebūtų priežastis, vietovė puikiai išsilaikė, suteikdama archeologams retą progą žvilgterėti į praeitį.

„Tai tebuvo viena Migracijos periodo diena ir ji yra absoliučiai unikali. Neturime su kuo ją palyginti“, - sakė H. Wilhelmson.

Žinia apie „Švedijos Pompėją“ praėjusią savaitę audringai užkariavo pasaulio žiniasklaidą, kai Lundo universitetas paskelbė vieną vaizdo įrašą ir pranešimą spaudai, skirtus šiam atradimui. H. Victor sakė, jog komanda buvo visiškai nepasirengusi tokiam dėmesio antplūdžiui.

„Lundo paskelbtas pranešimas spaudai buvo klaida, - sakė ji „The Local“. – Tai tikrai dar tik projekto pradžia. Mes turėjome planą, kaip apie tai paskelbti, bet jie mus negerai suprato ir aiškiai nepasitarė“.

Kitą savaitę turi įvykti iš penkių mokslininkų sudarytos komandos susitikimas, skirtas šiam projektui. Jie aptars savo teorijas ir projekto ateitį.

„Dabar nebegalime sustoti. Kai katė paleista, jos nebesulaikysi“, - sakė H. Victor.

„Įkūrėme tinklalapį, kur galima šį tą pamatyti. Planuojame jį plėsti ir nuolat atnaujinti. Žingsnis po žingsnio skelbsime radinius, ieškosime didesnio finansavimo ir… kasinėsime toliau“, - teigė ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.