aA
Apie paprasčiausią internetinį chuliganizmą nė kalbėti neverta. Bėda ta, kad ne visose šalyse yra priimti įstatymai, reguliuojantys naudojimąsi internetu. Todėl kartais į darbą tenka įsitraukti kitiems interneto naudotojams. Jie mėgina susidoroti su, jų nuomone, kenksmingų idėjų skleidėjais.

Pirma

Pirmoji masinė ultradešiniųjų ataka internete įvyko 1996 m. Ji prasidėjo visiškai netikėtai ir tarsi savaime. Atakos objektu tapo dešiniojo radikalo ir holokausto neigėjo Ernsto Cundelio svetainė, kuri buvo atidaryta patikimame serveryje Santa Kruse (Kalifornija).

Netikėtai ryšys su E.Cundelio svetaine dingo. Naudodamiesi specialiomis programomis, dabar vadinamomis "spygliuota viela", hakeriai - elektroniniai įsilaužėliai - "apvyniojo" svetainės skaitytuvus.

Paskui prasidėjo svetainės bombardavimas elektroniniu paštu 200 žinučių per sekundę greičiu. Tokio greičio Santa Kruso serveris neatlaikė. Kaip rašo "Der Spiegel", E.Cundeliui beliko skųstis "elektroniniu holokaustu internete".

Šis atvejis rodo, kad susidoroti su bet kokio pobūdžio propaganda internete yra visos techninės galimybės. Mėgstamas hakerių triukas slaptažodžio, apsaugančio svetainę nuo nepageidaujamų lankytojų, panaudojimas.

Atsakant į serverio paklausimą, jis apkraunamas tokia gausybe slaptažodžių, kad gali dirbti tik vieną darbą - tikrinti tuos slaptažodžius. Kitos agresorėmis vadinamos programos verčia serverius ieškoti nesamų duomenų. Rezultatas būna toks pat.

Įstatymai

Hakerių ataka paliečia ne tik puolamo, bet ir visų kitų serverio aptarnaujamų klientų interesus. Atakos tikslas - priversti interneto paslaugų tiekėjus pašalinti nepageidaujamas svetaines iš serverio.

Tačiau beveik visame pasaulyje tokie veiksmai yra baudžiami. Prižiūrėti, kaip vykdomi įstatymai valdžios, o ne entuziastų pareiga.

Pavyzdžiui, Vokietijos kriminalinės tarnybos gali prižiūrėti tik Vokietijoje registruotus interneto adresus (pasibaigiančius -de), nes jie turi paklusti Vokietijos įstatymams.

Vokietijoje interneto adresai registruojami centralizuotai, Vokietijos tinklo informaciniame centre Frankfurte (www.denic.de). Centro funkcijos patikrinti, ar prašomas domenas neužimtas, ir jei ne - sujungti naują domeną su atitinkamu tinklo serveriu. Centras kasdien registruoja iki 10 000 adresų.

Pavadinimai

Rugpjūčio pradžioje įvyko skandalas, privertęs suabejoti dabartine adresų registravimo sistema. Bundesfero karininkas iš Mekleburgo įregistravo Centre adresą www.heil-hitler.de.

Teisingumo ministrė reagavo tuojau pat. Jos nuomone, visas ekstremistinio neonacistinio turinio svetaines reikia perregistruoti į kažkokį visuomeninį centrą, kuris panaudotų jas šviečiamaisiais tikslais. Tokiu atveju svetainės www.blitzkrieg.de lankytojas vietoj neonacistinės propagandos rastų joje pasakojimą apie Trečiojo reicho nusikaltimus.

Dešinysis ekstremistas Andre Hertzas savo puslapyje jau išjuokė teisingumo ministrės iniciatyvą, pavadindamas ją "įdomia idėja, kilusia po šnapso stiklinaitės". Iš tikrųjų jo vienminčių vaizduotė jau nebeapsiriboja banaliais Adolf.de arba zyklonb.de.

Pavyzdžiui, dešiniųjų respublikonų srities sąjunga, kurios būstinė įsikūrusi Noištato miestelio Weinstrasse gatvėje, įregistravo svetainę www.neustadt-weinstrasse.de. Kol kas miestelio municipalitetas dar svarsto, ar paduoti dešiniuosius respublikonus į teismą.

Konstitucinės apsaugos tarnybos (Vokietijos saugumas) žino apie 250 350 puslapių, kuriuos yra atidarę dešinieji ekstremistai. Pusė jų - užsienyje: JAV ir Kanadoje. Šiose šalyse žodžio laisvės principai neleidžia reguliuoti internete skelbiamų idėjų. Internetas - pasaulinis, įstatymai - lokalūs. Kova su fašistinėmis ar kitokiomis idėjomis, su paprasčiausiais chuliganais internete kol kas duoda labai menkus rezultatus.