Nors tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė palengvintą egzaminą, jų rezultatai šiek tiek prastesni už tų, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą iš viso laikė 23 227 kandidatai. 21 803 kandidatai mokėsi lietuviškose mokyklose, o 1423 – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.
Lietuviškose mokyklose egzaminą išlaikė 90,19 proc. kandidatų. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams sekėsi šiek tiek prasčiau – jose egzaminą išlaikė 88,83 proc.
Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 proc. kandidatų. Iš tų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, šimtukus gavo 1,70 proc., o iš kandidatų, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – 0,42 proc.
„Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje surengto vieno lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai parodė, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos, į egzaminą atėjo pasiruošę ir nusiteikę parodyti net daugiau nei iš jų reikalaujama. Esu tikras, kad pasirinkome gerą strateginę kryptį dėl egzamino suvienodinimo ir jos laikysimės. Per artimiausius mėnesius specialistai labai išsamiai išnagrinės rezultatus ir pateiks išvadas“, – pranešime žiniasklaidai teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
„Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikiusių kandidatų procentai statistiškai reikšmingai nesiskiria“, – DELFI teigė Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.
Komisijos pirmininkė: žodžių skaičius sumažintas be reikalo
„Manyčiau, kad tautinių mažumų mokyklų rezultatas, palyginus su bandomojo tyrimo rezultatais, tikrai neblogas“, – DELFI teigė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino vertinimo komisijos pirmininkė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė A. Šventickienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šįmet norint išlaikyti egzaminą, reikėjo surinkti 7 proc. daugiau taškų nei pernai. Maksimaliai už egzaminą buvo galima surinkti 50 taškų, išlaikymo riba buvo 15.
„Kokybinė statistinė analizė bus padaryta po egzamino, bet, vertintojų nuomone, tautinių mažumų darbai pakankamai neblogi, kaip ir gimtakalbių. Per dvejus metus mokiniai bent turinį atskleisti, temą išplėtoti tikrai išmoko. Su raštingumu tautinių mažumų mokiniams nėra taip lengva ir aišku, kad jie dar turi mokytis, bet, kalbant apie tautinių mažumų mokinius, statistiškai raštingumo kriterijus visiškai nereikšmingas“, – kalbėjo A. Šventickienė. Mokytojos teigimu, nulį taškų už raštingumą gauna labai mažai mokinių.
Politiniu sprendimu, tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių. Pasak A. Šventickienės, egzamino vertintojų nuomone, žodžių skaičius egzamine sumažintas be reikalo. Ši tema sukėlė daug emocijų, tačiau mokiniai mąstantys – nori išplėtoti temą, gauti geresnių rezultatų, tad didesnė dalis rašė daugiau kaip 500 žodžių.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino vertinimo komisijos pirmininkė mano, kad kitąmet bus atsižvelgta į specialistų įžvalgas.
A. Šventickienės manymu, daug padėjo bandomasis praėjusių metų tyrimas, kuomet tie patys mokiniai, tuomet dar vienuoliktokai, rašė panašios struktūros rašinį. Po tyrimo atlikta analizė, atsižvelgta į problemas, mokytojams rengta seminarų.
„O dėl raštingumo laikomės nuostatos kitąmet griežtinti reikalavimus tiek tautinių mažumų mokyklų vaikams, tiek gimtakalbiams. Kartelė dar kils, sieksime, kad mokiniai būtų raštingesni“, – atskleidė A. Šventickienė.
Ministro nuomone, egzaminas pasiteisino
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis teigė, jog pirmą kartą surengtas bendras lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas pasiteisino.
"Yra tik vieno procento skirtumas (tarp lietuvių ir nelietuvių - DELFI), kuris yra statistiškai nereikšmingas. (...) Galima sakyti, kad pirmą kartą vykdytas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas pasiteisino ir nieko ypatingai nediskriminavo", - trečiadienį sakė D. Pavalkis.
Ministras teigė, jog skirtumas tarp gautų aukščiausių - šimto procentų - įvertinimų lietuviškose bei tautinių mažumų mokyklose taip pat nėra didelis.
"Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų, iš kurių lietuvių kalba besimokiusių buvo 1,62 proc., o ne lietuviškas mokyklas lankiusių - 0,42 proc. Skirtumas yra, tačiau taip pat nėra didelis", - sakė jis.
D. Pavalkis sakė, jog šie rezultatai ir užduotys bus atiduoti švietimo specialistams, po jų išvadų bus sprendžiama, koks bus kitų metų lietuvių kalbos egzaminas.
"Po jų teismo bandysime politiškai prieiti prie sprendimo, ką daryti kitais metais", - teigė ministras.
Anot D. Pavalkio, iki 2019 m. bus visiškai suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų kalbomis besimokantiems abiturientams.
"Tai yra dar buvusios Vyriausybės - Gintaro Steponavičiaus ir Valentino Stundžio - numatytas pereinamasis laikotarpis. Manau, kad šis terminas yra absoliučiai paskutinis", - sakė ministras.
Vertindamas tai, jog rusų mokyklose dirbantys mokytojai pageidauja grįžti prie senosios sistemos, D. Pavalkis teigė, jog to tikrai nebus.
"Nemanyčiau, kad yra kelias atgal. (...) Niekas nenukrypsta nuo teiginio, kad visi Lietuvoje turi laikyti vienodą valstybinės kalbos egzaminą. Klausimas, kiek jis palengvintas, kaip greitai, kaip ilgai, bet iš principo mūsų strateginis tikslas nesikeitė, nesikeičia ir, aš tikiu, nesikeis", - įsitikinęs ministras.
Iš viso valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 90,11 proc. visų laikiusių.
DELFI primena, kad egzamino palengvinimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams buvo pripažintas neteisėtu. Prieš porą savaičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paskelbė, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
D. Pavalkis antradienį žurnalistams sakė, kad tiek turinio, tiek vertinimo aspektu vienodo egzamino kitais metais tikrai nebus, o visiškai išlyginti skirtumus galima iki 2019 metų. Ką daryti su kitų metų egzaminu, žadama apsispręsti po diskusijų rudenį.
