Pradėdama kalbą, D. Grybauskaitė dėkojo pirmininkavimą baigiančiai Airijai, tačiau pagrindiniu jos kalbos akcentu tapo finansinis stabilumas, darbo vietų kūrimas ir tvarus ekonomikos augimas.
„Žmonės tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba priims tokius sprendimus, kurie padės sukurti daugiau darbo vietų ir išlaikyti stabilų Europos šalių ekonomikos augimą. Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų. Svarbu ne tik užversti teisės aktų bylas, svarbiausia atverti galimybes mūsų piliečiams. Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu“, - savo kalboje sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė pažymėjo, kad delsimas priimti svarbiausius sprendimus nėra paprastas atidėliojimas. Jos nuomone, tai gali būti traktuojama kaip vadovų negebėjimas pasiūlyti sprendimų. Anot D. Grybauskaitės, tai kelia grėsmę visam Europos projektui.
„Vadovauju šaliai, kuri puikiai žino, kaip nelengva priimti sunkius sprendimus ir kokia jų tikra kaina, bet kartu supranta, kokios naudos galima tikėtis, kai tokie būtini sprendimai priimami. Dėl mano šalies žmonių ryžtingumo dabar Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai Europoje. Aš atstovauju šaliai, kuri stiprybės semiasi iš vienybės“, - teigė Lietuvos vadovė.
Siūlo nesibaiminti ir nepopuliarių sprendimų
D. Grybauskaitė pažymėjo, kad nepaisant ekonominės krizės Europos bendrasis vidaus produktas yra didesnis nei bet kurio kito pasaulio regiono, o varomoji Europos jėga – smulkiosios ir vidutinės įmonės. Pasak prezidentės, Europoje smulkieji ir vidutiniai verslininkai yra svarbesni nei bet kuriame kitame pasaulio žemyne.
Politikės teigimu, Europa yra prekybinė galia, sudaranti apie 20 proc. viso pasaulio eksporto ir importo, šį regioną dažniausiai pasirenka investuotojai, be to, Europos Sąjungos šalys teikia pagalbą mažiau išsivysčiusioms pasaulio valstybėms.
Tačiau, anot D. Grybauskaitės, atėjo Europos valdžios atstovų eilė tesėti pažadus ir savo piliečiams.
Lietuvos prezidentės nuomone, Europa pirmiausia turi būti patikima, nes patikimumas yra stabilios ekonomikos pagrindas.
„Būti patikimam reiškia sutelkti politinę valią priimti svarbius sprendimus ir juos įgyvendinti.
Būti patikimam reiškia įrodyti mūsų demokratinį teisėtumą veiksmais, kurie atitiktų visų mūsų piliečių interesus. Būti patikimam reiškia priimti reikalingus sprendimus šiandien ir jų neatidėlioti. Netgi nepopuliarius sprendimus. Būti patikimam reiškia atrasti būdą dirbti kartu, be kita ko, glaudžiau koordinuojant mūsų ekonominę ir biudžeto politiką“, - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė sako, kad dabar atėjo laikas įgyvendinti įsipareigojimus dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, ekonomikos valdysenos rinkinių bei Fiskalinės drausmės sutarties, įpareigojančios laikytis griežtos struktūrinio biudžeto deficito ribos ir nuosekliai sumažinti savo įsiskolinimus.
Anot D. Grybauskaitės, Europos Taryba, Parlamentas ir Komisija turi susitarti dėl tikros ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo. Jos nuomone, turėtų būti sukurta ir veiksminga bankų sąjunga.
„Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks kuo didesnės pažangos derėdamasi dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, užtikrinančio, kad ir euro zonos šalys, ir tos valstybės narės, kurios jai nepriklauso, galėtų prisidėti kurdamos veiksmingą ekonomikos valdysenos sistemą ir turėtų galimybę naudotis jos teikiamais pranašumais“, - teigė D. Grybauskaitė.
Europiečiai už energiją moka per daug
Lietuvos prezidentė akcentavo ir ekonomikos augimo svarbą bei nedarbo lygio mažinimą. Kaip žinoma, kai kurios Europos šalys susiduria su grėsmingu nedarbo lygio augimu, ypač jaunimo gretose.
„Kiekvienas bedarbis ‒ vyras ir moteris, jaunas ir senas ‒ turi savo istoriją. Rūpesčių ir neišsipildžiusių svajonių istoriją. Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva negailės jėgų ir sieks spręsti šią neatidėliotiną ir vis pavojingesnę nedarbo problemą“, - sakė D. Grybauskaitė.
Kalbėdama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, D. Grybauskaitė taip pat kalbėjo apie aplinkos tausojimą.
„Šiais metais Lietuva vadovaus Europos Sąjungos pasirengimui kasmetinei Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, kurioje bus siekiama naujo pasaulinio susitarimo 2015 metais. Labai svarbu, kad visos šalys pasauliniu lygiu rimtai pasiryžtų derinti konkurencingumą ir aplinkos politiką“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė atkreipė dėmesį ir į mūsų šaliai svarbias problemas – pavyzdžiui, energijos išteklių kainas. Jos teigimu, Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Pasak D. Grybauskaitės, taip yra dėl to, kad nėra energijos vidaus rinkos.
Prezidentės teigimu, buvo sutarta, kad energijos vidaus rinka būtų sukurta iki 2014 metų ir kad po 2015-ųjų nė viena Europos Sąjungos valstybė narė neliktų atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklų.
„Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva aktyviai sieks paspartinti darbus šioje srityje“, - sakė D. Grybauskaitė, pridūrusi, jog Lietuva atidžiai stebės, kad būtų tinkamai įgyvendintas Trečiasis energetikos paketas.
Lietuvos prezidentė sako, kad Europos energetikos infrastruktūrai būtina skirti daugiau lėšų. Jos teigimu, reikia tartis dėl bendro intereso projektų.
„Be to, sieksime plėtoti išorinį Europos Sąjungos energetikos politikos matmenį – svarbiausią elementą baigiant kurti energijos vidaus rinką. Kol nebus sukurta energijos, paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos vidaus rinka, europiečiams gali kilti abejonių dėl to, kiek vertinga yra mūsų Sąjunga“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, Lietuva sieks Pirmojo bendrosios rinkos akto įgyvendinimo bei nori, kad būtų bent kiek pažangos įtvirtinant Antrojo bendrosios rinkos akto iniciatyvas. Prie kitų svarbių prioritetų D. Grybauskaitė minėjo skaitmeninę rinką ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimą. Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat parems elektroninių viešųjų pirkimų ir elektroninių sąskaitų iniciatyvas, tačiau atkreipė dėmesį ir į kibernetinį saugumą.
„Būdami išmintingi ir turėdami daug patirties jūs neabejotinai suprantate, kad šių mano išdėstytų prioritetų įgyvendinimas gali užtrukti ilgiau nei šešių mėnesių trukmės Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis. Tačiau nesiruošiu teisintis dėl didelių ambicijų“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pabrėžė Rytų dimensiją
Sakydama kalbą D. Grybauskaitė neužmiršo pasveikinti ir prie Europos Sąjungos prisišliejusios Kroatijos, kuris tapo 28-ąja Bendrijos nare. Pasak D. Grybauskaitės, kadangi atvirumas yra vienas pagrindinių Europos principų, tai savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks laisvosios prekybos sutarčių su Europos prekybos partneriais.
„Sutelksime dėmesį į derybas dėl laisvosios prekybos sutarčių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija ir Viduržemio jūros regiono šalimis. Tuo pat metu sieksime glaudesnės integracijos tarp Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerių“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė pabrėžė ir Lietuvai svarbią Rytų dimensiją. Pasak D. Grybauskaitės, ji labai tikisi, kad lapkričio mėnesį Vilniuje įvyksiantis vadovų susitikimas taps puikia galimybe ir Europos Sąjungai, ir jos kaimynėms iš Rytų.
Kaip žinoma, Ukraina siekia pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, tačiau tam trukdo ekspremjerės Julijos Tymošenko įkalinimas, kurį Europos politikai suvokia kaip selektyvaus teisingumo įgyvendinimą.
