Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 23 227 kandidatai. Egzaminą išlaikė 90,15 proc. laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 procentai kandidatų, DELFI pranešė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.
Palyginimui 2011 m. egzaminą išlaikė 91,94 proc., pernai - apie 92,39 proc. kandidatų.
Neišlaikiusiųjų penktadienį laukia mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jį būtina išlaikyti norint gauti brandos atestatą.
Šiais metais pirmą kartą vykdytas vienodas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Kol kas neskelbiama, kaip sekėsi tautinių mažumų mokyklų abiturientams – apie tai vėliau trečiadienį praneš Švietimo ir mokslo ministerija.
Tuo metu geografijos valstybinį brandos egzaminą laikė 4159 kandidatai. Beje, daugiau kaip pusė jų geografiją mokėsi bendruoju kursu. Šį egzaminą išlaikė 96,71 procentas kandidatų. 100 balų gavo 3 laikiusieji.
Moksleiviai turi galimybę internetu pamatyti visų valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimo rezultatus. Prisijungti prie rezultatų skelbimo sistemos galima adresu http://rezultatai.nec.lt per Elektroninės valdžios vartų portalą arba iš duomenų tvarkytojo (mokyklos) gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu, kurį privaloma pasikeisti prisijungus pirmą kartą.
Buvo būtina surinkti 30 proc. taškų
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje iš anksto buvo apibrėžta egzamino išlaikymo riba – norint išlaikyti egzaminą, reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų. Maksimaliai už egzaminą buvo galima surinkti 50 taškų, iš kurių 40 procentų taškų skirta turinio vertinimui, kalbos taisyklingumui - 36 procentai taškų ir teksto raiškai - 24 procentai taškų.
Mokiniai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos buvo pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso.
S. Vingelienė pastebi, kad šįmet įvedus kriterinį vertinimą, pasikeitė kandidatų, gavusių 100 balų, procentas. Vienuose egzaminuose jis padidėjo (anksčiau buvo 1 proc.), kituose – sumažėjo, ar išvis nėra šimtukų. Šimtukų skaičių lemia į valstybinį brandos egzaminą atėjusių mokinių pasiruošimas.
Analizuojant kandidatų turėtų įvertinimų mokykloje ir gauto valstybinio egzamino rezultato atitikimą, nustatyta, kad šimto balų įvertinimą gauna mokiniai, kurie mokykloje mokėsi dalyko išplėstiniu kursu ir turėjo įvertinimus 8, 9 ar 10. Kandidatų, turėjusių žemesnius įvertinimus ir už egzaminą gavusių 100 balų yra vienetai.
Teismas išaiškino, kad palengvinimas neteisėtas
DELFI primena, kad šįmet suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje.
Dalis lituanistų piktinosi, kad abiturientams sudarytos absoliučiai nelygios sąlygos. Valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei buvo žadėta.
Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.
Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Prieš porą savaičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paskelbė, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
D. Pavalkis antradienį žurnalistams sakė, kad tiek turinio, tiek vertinimo aspektu vienodo egzamino kitais metais tikrai nebus, o visiškai išlyginti skirtumus galima iki 2019 metų. Ką daryti su kitų metų egzaminu, žadama apsispręsti po diskusijų rudenį.
