Aukščiausio šviesos taško viršūnė yra prieš pačias Jonines. Sakykite, kaip norite, tačiau ši vasaros šventė savo reikšme, laukimu, tikėjimu gerokai lenkia kitas metų šventes, nes švenčia tikrai visi. O mūsų kaimynai latviai, švęsdami Janį, arba Lyguo (Saulėgrįžos šventę), tą daro dar nuoširdžiau.
Gamtoje tokių švenčių, kokios būtinos mums, nėra. Tačiau gamta šį metą sutinka tikrai ypatingai. Jeigu netikite, bent per Jonines turėdami laiko pabraidykite po pievas, paeikite laukų takučiu, pasėdėkite savo kieme – išvysite tiek gyvybės, kad nekils jokių klausimų. Atsakymas bus tik vienas – tokio vešlumo ir gyvybės proveržio reikia laukti labai ilgai, visus metus.
Šiemet kai ko regime daugiau nei paprastai, ypač vabzdžių. Štai kaip reta daug skraidančių grambuolių, žirgelių, tikrai gausu buvo uodų. Tokie reiškiniai įdomūs, tačiau neturi mūsų gąsdinti ir versti manyti, kad įvyko netikėti gamtos svyravimai. Tiesiog vabzdžiai ritosi ne visą mėnesį, o per keletą dienų, jiems skraidyti orai buvo palankūs.
Daug komentarų sulaukė grambuoliai, jūros išsūpuoti, išnešti į paplūdimius. Kaip jau minėta, jie ritosi vienu metu. Kelių dešimčių kilometrų pajūrio ruože vyraujantys vėjai vabalus nešė į jūrą, o čia, sukritę į vandenį, jie buvo išskalauti krantan. Panašus, tik be tokių regimų žūčių, buvo žirgelių, arba laumžirgių, skridimas pro Ventės ragą. Gaila, kad šių keliautojų neturime, kaip ženklinti. Būtų labai įdomu sužinoti, kur jie nuskrido.
Per Jonines, sako, gamtoje vyksta nuostabūs dalykai: žydi paparčiai, pildosi slapčiausi norai. Jau bręstanti gamta šį metą dar pakankamai balsinga, nes paukščiai vis peri, augina jauniklius. Lizduose jau regime pakylančias gandriukų galveles, kasdien išskrenda zyliukai, kieliukai, laikas pirmiesiems kregždžiukams. Joninės žymi puikią vasaros pradžią. O vasaros liko daugiau kaip du mėnesiai, taigi su jais gyvensime dar labai labai ilgai.
