Anot žurnalisto Charleso Cloverio, V. Surkovas atsistatydino po kelių dienų, kai griežtai sukritikavo sistemą, kurią pats taip nuoširdžiai statė, rašo inopressa.ru.
„Svarbiausia, mes turime padaryti viską, kad išeitume iš karinės ir žaliavų valstybės paradigmos ir stoti į postindustrinės visuomenės kelią, - sakė V. Surkovas. „Mes turime gaminti kokias nors vertingas technologijas, kurių neturi kiti, ir paversti ekonomiką protinga bei intelektualia, - pridūrė jis. – Jeigu mes to nepadarysime, esu tikras, kad Rusija, kaip valstybė, neišliks“.
„Šiuo metu dėl viešpatavimo kovoja du tarpusavyje nesuderinami visuomenės modeliai – policinė sovietinio stiliaus valstybė ir laisva šalis, paremta inovacijomis ir palankiomis galimybėmis“, - rašo laikraštis.
Kritikų teigimu, į prezidento postą sugrįžus Vladimirui Putinui, laimi pirmasis modelis.
„Veikiausiai nuo teisėsaugos organų gainiojimų neproporcingai kenčia Dmitrijaus Medvedevo aplinka“, - pažymi laikraštis, pavadindama premjerą „liberalu, palyginus su jo mokytoju V. Putinu“.
„Kremliaus nervingumą dėl savo politinės ateities daugeliu atvejų galima paaiškinti sulėtėjusiu ekonomikos augimu. Paskubinti augimą svarbu, kad toliau kiltų pragyvenimo lygis ir liaudis būtų patenkinta“, - rašo „Financial Times“.
Sulėtėjęs augimas skatina Rusiją atsargiau naikinti ekonominius barjerus, ko reikalauja narystė Pasaulio prekybos organizacijoje.
Maskvos bankas „Renesans Kapital“ sulėtėjusį augimą aiškina tuo, jog Rusija, galbūt, pateko į „vidutinių pajamų spąstus“, išsemdama lengvas galimybes padidinti darbo produktyvumą.
Tačiau daugelis politikų mano, kad šią problemą galima išspręsti, stimuliuojant ekonomiką. Gali būti, kad Kremlius peržiūri savo monetarinio ir fiskalinio susilaikymo politiką, spėja laikraštis.
Savo ruožtu daug ekonomistų mano, jog pinigų masės padidinimas tik išprovokuos infliaciją, nes nedarbas Rusijoje šiuo metu yra istoriškai mažas.
