Moteris ketino grįžti į gimtinę dėl sunkios tėvo ligos, taip teigė artimi moters bičiuliai.
J. Lubienės sutuoktinis, trisdešimtmetis Marius Lubys, iš Kilorglino prieš pusmetį išvyko į Švediją. Pirmadienį jis atvyko į pas nužudytosios seserį Kristiną, gyvenančią Miltaune, apie 10 kilometrų atstumu nuo Kilorglino, kur buvo nužudyta jo žmona ir duktė.
M. Lubys susitiko su žurnalistais, tačiau prisipažino, kad jam labai sunku kalbėti apie mylimos dukrelės ir žmonos netektį.
„Paskutinį kartą su Jolanta gyvai kalbėjau balandį. Planavome grįžti namo. Ji norėjo grįžti į Lietuvą, bet to jau nebebus“, - laužyta anglų kalba žurnalistams sakė prislėgtas vyras.
Sutuoktiniai tada aptarė ir galimybę kartu dirbti Švedijoje, palikti dukrą pas Jolantos mamą Lietuvoje.
„Ji buvo mielas, geras žmogus… Atvykę į Airiją planavome čia kurį laiką padirbti, o tada grįžti namo. Į Airiją atvykome 2005 metais... Apie namus ji pradėjo daug kalbėti pastaraisiais metais. Kartu buvome nuo tada, kai man buvo 19, o jai 17 metų“, - apie žmoną kalbėjo lietuvis.
Kilorglino rajono, kur įvykdytas nusikaltimas, gyventojai negali patikėti, kas nutiko darbščiai moteriai ir jos dukrelei. Paskutinį kartą Jolantą kaimynai matė penktadienio vakarą. Pirminiais duomenimis, kažkas ją dar matė ir šeštadienį.
Nenorėjęs prisistatyti aukos kaimynas sakė girdėjęs „didelį triukšmą“. Tai buvo visu garsu paleista kažkokia lietuviška radijo stotis. Triukšmą vyras girdėjo šeštadienį apie 9 val. ryto vietos laiku.
Draugai, iš moters visą savaitgalį nesulaukę jokių žinių, sunerimo, moteris neatsiliepė ir telefonu. Vienas iš bičiulių sekmadienį atėjo į lietuvės namus. Kai niekas neatidarė durų, jis nusprendė informuoti policiją. Pareigūnai sekmadienio vakarą name aptiko šiurpų radinį.
Jolantos sesuo Kristina pirmadienį lankėsi tragedijos vietoje, paliko gėlių. Moteris buvo labai pasimetusi, ją lydėjo artimi draugai.
Vos už kelių namų gyvenantis lenkas Artutas Liberi „Irish Examiner“ sakė nužudytąją pažinojęs kelerius metus - jis, jo žmona Renata ir nužudytoji kurį laiką kartu dirbo.
Lenkų pora augina šešerių metukų sūnų Nikolajų. J. Lubienė dukrą kiekvieną dieną lydėjo į Kilorglino mokyklą – kartu su Renata ir Nikolajumi. Moterys viena kitą gerai pažinojo.
„Sunku rinkti žodžius, esame sukrėsti, jog kažkas galėjo taip pasielgti. Negaliu suprasti, kodėl reikėjo taip padaryti. Tai buvo rami šeima. Paskutinį kartą ją mačiau penktadienį, kartu vežėme vaikus į mokyklą. Mažoji mergaitė su mūsų sūnumi žaisdavo kiekvieną dieną. Kiti vaikai ją taip pat mėgo. Labai liūdna“, - sakė Renata.
Kita kaimynė, Sally Henry, vietos žurnalistams sakė supratusi, jog kažkas ne taip, kai sekmadienį prie aukos namų pamatė policiją.
„Kai pamačiau apsauginę juostą, supratau, kad nutiko kažkas rimto. Pas mus tokių dalykų nebūna. Visi esame šokiruoti“, - sakė moteris.
Parduotuvės „SuperValu“, kur nužudytoji lietuvė anksčiau dirbo pusantrų metų, savininkas Peteris Keane sakė, kad Jolanta buvo maloni moteris ir gera darbuotoja.
„Labai liūdna, kai tokiomis aplinkybėmis atimamos dviejų žmonių gyvybės“, - sakė parduotuvės savininkas.
Pastaruoju metu lietuvė dirbo Šv. Juozapo slaugos namuose, kurių vadovybė su žurnalistais kalbėtis nepanoro.
