Politikai taip pat pasidalina į dvi stovyklas bei neatmeta, jog artimiausiu metu, pasitarus su specialistais, gali būti registruojami seniausią profesiją įteisinantys projektai, rašo diena.lt. Konservatotrių atstovas Jurgis Razma tvirtino, kad prostitucija niekada negali būti pripažįstama kaip viena iš verslo rūšių, mat jos legalizavimas būtų tarsi veiklos paskatinimas valstybės mastu. „Jei pripažįstame, kad tai yra neteisėta veikla, turėtų būti baudžiami visi dalyviai, o suteneriams tos bausmės turėtų būti dar labiau griežtinamos“, - sakė jis.
Už tokią idėją pasisakanti Loreta Graužinienė sako, kad legalizavus prostituciją, už iš šio verslo surenkamus mokesčius būtų galima finansuoti socialines programas, padedančias toms pačioms moterims, padėtų pažaboti ir lytiškai plintančias ligas.
„Reikia pripažinti faktą, kad prostitucija Lietuvoje yra ir tai, kad dabar egzistuojančios draudimo priemonės yra neefektyvios. Vadinasi, reikia ieškoti kitų kelių. Mano nuomone, legalizavimas, be abejo, įdedant visus reikiamus saugiklius, būtų tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, - sakė L.Graužinienė. - Ar ryžčiausi pateikti tokį įstatymą Seime? Nesibaidau tokio projekto, bet nemanau, kad esu pajėgi jį paruošti – tam reikia sudaryti įvairių specialistų darbo grupę. Reikia psichologų, socialinių darbuotojų, policijos atstovų, konstitucinės teisės žinovų, kitų teisininkų. O jau pateikti įstatymą – jokia problema.“
Remiantis DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 48 proc. tautiečių pritartų prostitucijos legalizavimui. Vieni mano, kad legalizuoti prostituciją reikia dėl mokesčių valstybei, kiti – dėl to, kad prostitutės būtų ginamos įstatymais.
Kita pusė šalies gyventojų – 48,9 proc. – prostitucijos legalizavimui nepritaria, nes esą prostitucija yra amoralus verslas, be to, legalizavus ją gali išaugti tokio verslo mastai.
Prostitucijos legalizavimui labiau pritaria vyrai, o moterys randa priežasčių nepritarti. Pavyzdžiui, už legalizavimą vardan geresnės įstatyminės prostitučių apsaugos, dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrai, sulaukę 26-45 metų amžiaus ir gyvenantys miestuose.
