Modernioms valstybėms būdingi modeliai, kai vaiko priežiūra su moterimi dalinasi ir vyras, lietuviams taip pat nelabai priimtini. Taigi vyrauja tradicinis požiūris, kad vaiko auginimas yra išimtinai motinų rūpestis. O ką šioje srityje norėtų keisti už įstatymų leidybą atsakingi politikai?
Beveik pusė apklaustųjų nepalaiko vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų
Tyrimo metu respondentų pirmiausiai klausta, ar tėvams turėtų būti sudaryta galimybė išeiti apmokamų vaiko auginimo atostogų. 81,6 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, tokia galimybė turi būti, 1,3 proc. respondentų teigė, kad tokių atostogų iš viso neturėtų būti, o beveik penktadalis (17,1 proc.) nežinojo, kaip į šį klausimą atsakyti.
Didžioji dalis respondentų, t. y. daugiau nei trečdalis (36, 9 proc.), teigė, kad tokios atostogos turėtų trukti nuo 21 iki 30 mėnesių, 23,4 proc. respondentų pasirinko 41 iki 50 mėnesių laikotarpį (apytikriai ketverius metus), o 3,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad vaiko auginimo atostogoms nereikėtų net vienerių metų. Apibendrinant dažniausiai įvardijama vaiko auginimo atostogų trukmė – 24 mėnesiai, kaip ir yra numatyta valstybės šiuo metu. Tam pritarė 32,7 proc. apklaustųjų.
Pasak Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslo darbuotojos dr. Ligitos Šarkutės, vyrų ir moterų atsakymai pakankamai panašūs – galbūt šiek tiek didesnė dalis vyrų pasisakė už trumpesnes vaiko priežiūros atostogas. Didžiausias skirtumas buvo tarp neturinčiųjų nuomonės. Jos neturėjo 13 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Taip pat už trumpesnes atostogas šiek tiek dažniau pasisakė respondentai, kurie neturi vaikų. Dar dažniau jie neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
53,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad vaiko auginimo atostogas turėtų apmokėti valstybė, 35,7 proc. - kad tokias atostogas derėtų apmokėti ne tik vienai valstybei, bet ir darbdaviams. 3,5 proc. respondentų manymu, ši pareiga turi tekti išimtinai darbdaviui.
Respondentai, kurie pritaria mokamoms vaiko priežiūros atostogoms, atsakydami į klausimą, kaip jas turėtų pasidalinti motina ir tėvas, jei abu būtų panašioje darbinėje situacijoje, dažniausiai rinkosi atsakymą, kad moteris turėtų visam laikotarpiui išeiti apmokamų vaiko auginimo atostogų. Tokia situacija atrodė priimtiniausia 45,8 proc. respondentų. Beveik trečdaliui (29,9 proc.) apklaustųjų priimtinesnis atrodo variantas, kai dalį atostogų pasiima ir vyras, o beveik dešimtadalis (8,7 proc.) pasisako už lygias motinų ir tėvų galimybes pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. Atsirado ir keletas respondentų (0,4 proc.), kuriems atrodė teisingiausia, kad būtent tėvas imtų didžiąją dalį vaiko auginimo atostogų. Įdomiausia, kad, išskyrus vieną atvejį, taip atsakė vyrai. Atsakymo variantas, kad tėvas turėtų visam laikotarpiui išeiti vaiko auginimo atostogų, neatrodė priimtinas nė vienam respondentui. 15,2 proc. respondentų į šį klausimą neturėjo aiškaus atsakymo.
Iš esmės vyrai kiek dažniau rinkosi variantą, kad motina turėtų visam laikotarpiui išeiti apmokamų vaiko auginimo atostogų, o tėvas visai neturėtų jų imti. Pasak mokslininkės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenėje dominuoja tradicinis požiūris, kad vaiko auginimas yra išimtinai motinų rūpestis.
Lietuviams nepriimtina, kad vaikų turinti moteris dirbtų daugiau už vyrą
Paklausti, kaip tėvams, turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikų, geriausia derinti šeimyninį gyvenimą ir darbą, respondentai dažniausiai rinkosi atsakymą, jog motina turėtų likti namuose, o tėvas turėtų dirbti visą darbo dieną. Tokia situacija priimtina daugiau nei pusei (53,1 proc.) respondentų. Beveik trečdaliui (29,1 proc.) apklaustųjų priimtinesnis variantas, kai motina dirba ne visą darbo dieną, o tėvas – visą. Už lygias motinų ir tėvų galimybes derinant šeimyninį gyvenimą ir darbą pasisako vos 4,4 proc. respondentų, o 3,6 proc. respondentų manymu, geriausia būtų, jei ir motina, ir tėvas dirbtų visą darbo dieną.
Atsakymo varianto, kad tėvas turėtų dirbti ne visą darbo dieną, o motina turėtų dirbti visą darbo dieną, nesirinko niekas, tačiau atsirado viena respondentė, kuriai atrodo priimtiniausia, jog tėvas liktų namuose, o motina dirbtų visą darbo dieną.
„Visgi tiek vyrai, tiek moterys vieningos nuomonės – 42,4 proc. vyrų ir 37 proc. moterų mano, kad blogiausias variantas yra toks, kai tėvas lieka namuose, o motina dirba visą darbo dieną. Priimtinesnis už jį atrodė netgi toks variantas, kai abu tėvai dirba visą darbo dieną“, - teigė L. Šarkutė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio-vasario mėn. Kauno technologijų universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.
G. Purvaneckienė: reikėtų įvesti bent mėnesio privalomas atostogas vyrams
Kaip DELFI pasakojo Seimo narė, sociologė Giedrė Purvaneckienė, pasaulyje egzistuoja du vaiko priežiūros atostogų modeliai. Vienose šalyse jos apmokamos atsižvelgiant į buvusį atlyginimą (išmokama tam tikra jos dalis), kitose tiesiog mokama nedidelė pašalpa, kurios dydis nepriklauso nuo prieš tai buvusio atlyginimo. Pastarasis variantas, buvusios mokslininkės teigimu, tinka tiems, kurie uždirba mažiausiai, nes jie įpratę verstis su maža pinigų suma. Taigi tokia sistema skatina gimstamumą tik tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių, o daugiau uždirbančios moterys skaičiuoja, kiek laiko jos gali prižiūrėti vaiką, kadangi tarp atlyginimo ir pašalpos – labai didelis skirtumas.
„Lietuva priklauso šalims, kuriose mokama dalis atlyginimo. Mūsų atostogos šioje grupėje – pačios ilgiausios. Anksčiau ir apmokėjimo tvarka buvo pati palankiausia, dabar ji šiek tiek blogesnė, bet panaši į kitas šalis. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse bet kuriuo atveju gaunama ta pati pinigų suma – nesvarbu, ar išeini vieneriems metams atostogų, ar pusantrų. Ji tiesiog išsidalina pagal mėnesius. Mokslininkų pastebėta, kad atostogų trukmė gimstamumą vis dėlto šiek tiek veikia. Palyginti ilgos atostogos – apie metus (mat daugelyje šalių jos trumpesnės) – veikia gimstamumą labai teigiamai. Bet ilgėjančios atostogos turi priešingą poveikį, nes po ilgos pertraukos moterims labai sunku vėl integruotis į darbo rinką, todėl jos su nauju vaiku nebenori rizikuoti. Kalbant apie mūsų dabartinę tvarką, labai teigiamas dalykas, kad antrais metais leidžiama moteriai iš dalies dirbti. Taip moteris turi galimybę palaikyti savo kvalifikaciją ir skirti dėmesio vaikui“, - svarstė pašnekovė.
G. Purvaneckienės manymu, teoriškai būtų geriausia, jei tėvai vaiko priežiūros atostogas pasidalintų per pusę. Pirmuosius mėnesius, bent jau tris, būtinai turėtų paimti motina, o paskui vaiko priežiūrą galėtų perimti ir tėvas. Geriausiu laikomas Islandijos modelis, pagal kurį pirmasis 9 mėnesių atostogų trečdalis skiriamas motinai, o tuomet šeima pati sprendžia, kuris trečdalis bus skirtas tėvui (tai būtina) ir ką jie darys su likusiu trečdaliu (tai jau nereglamentuojama). Pagal statistiką, vyrai Islandijoje ima daugiau nei trečdalį atostogų – vidutiniškai 4,5 mėnesio.
„Manau, bent vieną privalomą mėnesį reikėtų įvesti ir Lietuvoje. Sutinku, kad konfliktų kiltų. Vis dar yra nemažai darbdavių, kuriems nesuprantama, kodėl vyras eina prižiūrėti sergančio vaiko. Kita vertus, kai jie netenka moterų, tai atrodo normalu. Tačiau galiausiai visi apsiprastų. Juk dabar jau nebėra tragedija, kai vyras išeina mėnesiui po vaiko gimimo. Beje, kol nebuvo tokios galimybės, vos 1,5 proc. vyrų imdavo vaiko priežiūras atostogas, o dabar – jau 4,5 proc. Pabuvę namuose, jie supranta, kad tai nėra taip baisu. Manau, jei būtų privalomos atostogos, daugelis tėvų net ir norėtų atostogų. Dabar jiems kažkaip nepatogu. Visuomenė vyrus varžo dar daugiau negu moteris. Dėl tariamo vyriškumo jie daug ko nedaro, ką iš tiesų darytų, jei visuomenės nuomonė būtų kitokia. Kita vertus, atsiranda vis daugiau vyrų, kurie vaikšto stumdami vežimėlius. Ir daro tai išdidžiai. Kai aš auginau vaikus, į tokį vyrą žiūrėdavo kaip į vargšelį“, - svarstė G. Purvaneckienė.
Socialdemokratės manymu, moteris neturėtų likti namuose su ikimokyklinio amžiaus vaiku. Pirmiausiai todėl, kad moterų psichinė sveikata yra geresnė, jeigu jos bendrauja su kitais žmonėmis, o darbas visada susijęs su bendravimu, pasitempimu, savęs priežiūra. „Ne tiesa, kad vaikui geriau būti visada šalia mamos. Jam irgi reikia bendrauti su kitais vaikais, kad jis normaliai vystytųsi. Tai įrodė daugybė tyrimų. Netgi konservatyviojoje Italijoje 100 proc. vaikų nuo trejų metų eina į darželį bent keturioms valandoms. Tik Lietuvoje kartais norima laikyti vaikus prie mamos sijono iki mokyklinio amžiaus“, - tikino Seimo narė.
J. Dagys: jokių prievartinių sankcijų šeimai negali būti
Pasak buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Jono Dagio, auginant vaiką, tėvas ir motina turi papildyti vienas kitą, bet ne pakeisti. „Nieko nauja čia neišrasime – nei moteris vyro, nei vyras moters visiškai nepakeis. Vaikui motina pirmaisiais metais yra tiesiog būtinybė, be kurios vaikas negali normaliai vystytis. Tėvas visais įmanomais būdais turi stengtis padėti savo žmonai, tačiau jo įsijungimas į vaiko ugdymo procesą visada vyksta šiek tiek vėliau ir tai yra visiškai natūralu. Juk ne tėvas maitina kūdikėlį. Todėl motina turi stengtis būti, kiek įmanoma, daugiau su vaiku. Ir tai jai leidžia daryti mūsų atostogų tvarka, nors ji valstybei ir brangiai kainuoja.
Aišku, po dvejų metų iškyla tam tikros problemos moterims integruotis į darbo rinką, ypač daugiavaikėms. Todėl gaila, kad Seime buvo priimta įstatymo pataisa, pagal kurią, jeigu moteris augins daug vaikų ir nespės per metus integruotis į darbo rinką, iš jos bus atimta pašalpa.
Atvirkščiai, mes turėtume suteikti galimybę moteriai ilgesnį laiką pabūti su vaikais. Gal net reikėtų pagalvoti apie verslo kompensacines programas, leidžiant įmonėms, kurios atviresnės tokioms moterims, lengviau disponuoti jų pelnu. Taigi turėtume eiti tokiu keliu, kad įmonėms būtų naudinga ir prestižiška įdarbinti moteris, kurios augina vaikus. Dabar, žiūrint pragmatiškai, tai tikrai nenaudinga. Kai darbuotojas išeina dekretinių atostogų, jo darbą kažkas turi atlikti. Jei darbdavys neturi pagarbos motinystei, jis rinksis tuos variantus, kurie problemų nekelia“, - teigė pašnekovas.
Svarstydamas privalomų vaiko priežiūros atostogų galimybę vyrams, konservatorius teigė esantis labai skeptiškas dėl prievartos šeimai taikymo. Esą šeima pati turi nuspręsti, ko jai reikia ir kas jai geriau, o valdininkai gali tik ugdyti, padėti, aiškinti, kas yra naudinga, ir suteikti galimybes tai realizuoti.
„Šeima yra mūsų užsakovas, o ne mes jai turime nurodinėti. reglamentuotos įstatymais, čia neturėtų būti“, - teigė vienas iš prieštaringai vertinamos Šeimos politikos koncepcijos, kurioje šeima griežtai siejama tik su santuoka, iniciatorių.
