aA
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų, neužkirtusių Drąsiaus Kedžio galimai įvykdytų žudynių Kaune, bylą nagrinėjantis teismas ketvirtadienį sulaukė neįprastų liudytojų – buvusių Generalinės prokuratūros vadovų.
Kaune nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius
Kaune nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas į posėdį iškvietė buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, jo pavaduotoją Vytautą Barkauską, buvusį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką ir šias pareigas šiuo metu užimantį tuometį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį.

Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

Buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas I. Mikelionis teisme pripažino, kad iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus buvo gavęs informacijos, jog į prokuratūrą atvykęs tuometis LKPB viršininko pavaduotojas T. Ulpis pranešė gavęs informacijos apie planuojamą Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą. Anksčiau apie tai, kad D. Kedys ieško galimo žudiko, teisme niekas nebuvo prabilęs.

„R. Jancevičius mane informavo, kad pas jį į kabinetą buvo atvykęs T. Ulpis ir informavo, jog D. Kedys rengiasi nužudyti J. Furmanavičių, taip pat minėjo, kad kažkas turi ginklą ar ketina jį įsigyti ir ieško asmenų, kas galėtų įvykdyti nužudymą, – sakė I. Mikelionis. – Supratau, kad ši informacija gali būti priskirta prie valstybės paslapties, todėl ja su niekuo nesidalinau“.

I. Mikelionis tikino, kad nežinojo informacijos patikimumo ir kas ją perdavė.

„Tiek prokurorai, tiek policijos pareigūnai gauna daug svarbios informacijos, kuri kelia abejonių“, – teigė jis.

Liudytojas neslėpė, kad per televiziją buvo matęs D. Kedžio pasisakymus, iš kurių atrodė, jog jis gali susidoroti su buvusia drauge Laimute Stankūnaite, suprato, kad jis turi didelių psichologinių problemų. „Pernelyg daug agresijos iš jo sklido net televizijos ekranuose“, – pažymėjo jis.

Prokuroras teigė nežinojęs, kad po J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo LKPB pareigūnai vykdė slaptą D. Kedžio sekimą ir kurį laiką budėjo prie sodo namelio, kuriame po žudynių turėjo slėptis galimas žudikas.

I. Mikelionis teisme pripažino, kad iš šiuo metu teisiamų LKPB pareigūnų 2010-ųjų balandį gavo informaciją apie D. Kedžio bičiulių Raimondo Ivanausko Eglės Barauskaitės galimą bendrininkavimą nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.

„O dabar mes esame už tai teisiami“, – Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E. Damukaitis liudytojui replikavo, kad R. Ivanausko ir E. Barauskaitės namuose buvo įrengta slapto sekimo aparatūra.

V.Barkauskas: po J.Furmanavičiaus nužudymo siūliau ieškoti D.Kedžio

Tuo metu buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barkauskas prisipažino, kad būtent jis vadinamąją pedofilijos bylą iš Kauno apygardos prokuratūros perdavė kolegoms į Vilnių.

„Kaip tik tuo metu buvo padaryta ekspertizė, kurios išvada – mergaitės parodymai įtakoti pašalinių asmenų, – sakė jis. – Tada padariau išvadą, kad Kaune vaikui neužtikrina apsaugos, todėl priėmiau sprendimą perduoti bylą tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Jeigu trumpai sakant, nusprendžiau, kad ten nesusitvarko su tyrimu“.

V. Barkauskas sakė, kad kartais domėjosi pedofilijos byla, todėl kartą R. Jancevičius jam užsiminė apie iš LKPB pareigūnų gautą slaptą informaciją.

„Betarpiškai su pareigūnais nekalbėjau, tačiau vieno pokalbio metu R. Jancevičius paminėjo, kad buvo atėję policijos pareigūnai ir minėjo, jog D. Kedys ieško įsigyti nelegalų perdirbtą šaunamąjį ginklą, – kalbėjo liudytojas. – Dėl to buvo surašytas trumpas tarnybinis pranešimas ir buvo kreiptasi į teismą, prašant pradėti D. Kedžio telefoninių pokalbių kontrolę, siekiant išsiaiškinti galimai daromą nusikaltimą. Tačiau ne už ilgo Kaune įvyko žudynės, kai buvo nužudytas J. Furmanavičius – įvykiai tada pasisuko kitaip“.

Jis neslėpė, kad po J. Furmanavičiaus nužudymo iš karto pamanęs, jog teisėją nušovė būtent D. Kedys, nors prokurorai tyrė ir jo darbinę veiklą. Bylą nagrinėjančio teisėjo paklaustas, ar jo versija pasitvirtino, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas sakė: „Manau, kad taip. Iš karto po nužudymo sakiau, jog reikia ieškoti D. Kedžio“.

V. Barkauskas prisipažino, kad 2009-ųjų gruodžio 8-ąją iš Prezidentūros buvo gautas persiųstas anoniminis laiškas, kuriame teigiama, jog policijos pareigūnai žinojo apie planuojamas D. Kedžio žudynes. Tiesa, daugiau apie pradėtą tarnybinį patikrinimą jis nieko negalėjo pasakyti – neprisimena.

„Dokumentų buvo labai daug, jau praėjo daug laiko, sunku prisiminti“, – sakė jis.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas prisipažino, kad prokuratūros darbe neišvengta nesklandumų – esą pedofilijos byloje buvo gaunama labai daug skundų, tačiau jie nepakliūdavo į vienas rankas. Apie gaunamus skundus ir nebuvo informuoti Policijos departamento pareigūnai.

„Tiksliau tai nebuvo skundai, tai buvo ultimatumai – nedelsiant suimti, nedelsiant perduoti tyrimą“, – sakė jis.

A.Kliunka: po J.Furmanavičiaus nužudymo apsaugojome A.Ūso advokatą

Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Kliunka aiškino, kad apie D. Kedį ir vadinamąją pedofilijos bylą žinojo tik iš žiniasklaidos.

„Spalio 5 d. buvau darbe, kai sužinojau, kad nužudytas teisėjas J. Furmanavičius – buvo pranešta, kad jis figūravo D. Kedžio byloje dėl tvirkinimo, – sakė liudytojas. – Su tuomečiu generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu išvykome į Kauną, pakeliui paskambino advokatas, kuris teisme atstovavo Andriui Ūsui byloje dėl D. Kedžio šmeižto. Advokatas sakė, kad po vieno posėdžio D. Kedys atsekė jį iki jo darbo vietos, todėl baiminosi dėl savo saugumo. Daviau nurodymus jį apsaugoti“.

Pasak jo, nuvykus į Kauną buvo sužinota, kad namuose nebėra D. Kedžio ir jo namuose legaliai laikytų ginklų. „Tuo metu jau buvo pasirūpinta L. Stankūnaitės ir A. Ūso apsauga, V. Račkauskas organizavo prokurorų, kurie tyrė tvirkinamųjų veiksmų bylą, apsaugą“, – sakė jis.

Tuo metu, pasak jo, telefonu pranešta, kad nužudyta V. Naruševičienė.

„Paskambino ir pasakė, kad ji taip pat yra toje byloje, jos pavardę išgirdau pirmą kartą“, – prisiminė A. Kliunka.

Pasak jo, tiriant nužudymus iš Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio buvo sužinota, kad yra tiriama versija apie galimą perdirbto dujinio ginklo panaudojimą.

„Tada parašiau raštą policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui, kurio klausiau, ar nebuvo gauta informacijos apie rengiamą nužudymą, tačiau V. Račkauskas atsakė, kad nebuvo gauta informacija, nebuvo jokios kalbos ir apie M. Žalimą“, – tikino jis.

Pribloškiantis laiškas iš Prezidentūros

Vėliau, A. Kliunkos teigimu, Generalinę prokuratūrą iš Prezidentūros pasiekė anoniminis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog apie D. Kedžio planuojamas žudynes žinojo Policijos departamento pareigūnai.

„Buvo išvardytos trys pavardės – policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, LKPB viršininkas Algirdas Matonis ir V. Račkauskas, – sakė buvęs vyriausiasis prokuroras. – Manęs tai labai nenustebino, nes po kiekvieno rezonansinio nusikaltimo gauname įvairių skundų“.

Vis dėlto A. Kliunka neslėpė, kad anoniminis laiškas jam nedavė ramybės.

Buvęs vyriausiasis prokuroras sakė, kad būtų išgelbėjęs V. Naruševičienės gyvybę, jeigu būtų žinojęs, jog ji figūruoja vadinamojoje pedofilijos byloje – esą jo niekas neinformavo, jog L. Stankūnaitės sesuo prokurorams rašė prašymus skirti apsaugą.

A. Kliunka pabrėžė, jog apie slaptąjį informatorių M. Žalimą jis sužinojo tik 2011-ųjų lapkritį, kai apie tai paviešino žurnalistas Virginijus Gaivenis.

A.Valantinas: V.Naruševičienės prašymas keliavo tol, kol neliko žmogaus

Buvęs generalinis prokuroras A. Valantinas teisme sakė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie slaptąjį informatorių M. Žalimą.

„Mano credo buvo toks, kad viską apie bylą žino ją kontroliuojantis prokuroras“, – patikino 2010-ųjų vasarį iš pareigų atsistatydinęs A. Valantinas.
Liudytojas prisipažino, kad dar prieš žudynes pas jį į darbo kabinetą atvyko L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė.

„Žodinio pokalbio metu, kad sakytų, jog man didžiulė grėsmė, kad saugokite, to nebuvo, o pareiškime toks sakinys buvo, – sakė jis. – Išeidamos jos paliko pareiškimą, o tuo metu buvo įdomios aplinkybės – viena pusė kalbėjo savo, kita – kitą tiesą, todėl buvo tokia pozicija, kad tos tiesos turi ieškoti tie, kurie dirba tą darbą“.

Šis skundas buvo perduotas vadinamąją pedofilijos bylą tyrusiam prokurorui Nerijui Bieliauskui, kuris telefonu pasikalbėjęs su V. Naruševičiene jį persiuntė Kauno pareigūnams. „Dabar žinau, kad tas skundas labai ilgai keliavo iki tos vietos, kol žmogus neliko“, – teigė A. Valantinas.

Buvęs generalinis prokuroras sakė, kad prieš žudynes buvo klausomasi D. Kedžio pokalbių, tačiau iš jų nepavyko užfiksuoti jokių bylai reikšmingų duomenų.

„Tuo metu buvo tokia situacija, kad dėl tų įvykių buvo kalčiausia prokuratūra“, – patikino jis.

V.Račkauskas: I.Mikelionio parodymai absoliučiai visus nustebino

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Račkauskas po posėdžio žurnalistams neslėpė, kad buvo nustebintas I. Mikelionio liudijimo.

„Manau,tokie parodymai nustebino absoliučiai visus, nes tokių parodymų nedavė nė vienas iki šiol šioje byloje apklaustas liudytojas,netgi garsusis M. Žalimas, – sakė jis. – Praėjo pakankamai laiko ir kiekvieno sąmonę veikia informacija, kuri sklandoaplinkui, todėl švelniai išsireiškus aš tai laikyčiau kaipinformacijos srautų nesuvaldymą ir savotišką prifantazavimą“.

Pasak jo, pareigūnai ėmėsi maksimalių veiksmų, kad išsaugotų žmones, kuriems bent minimaliai galėjo grėsti pavojus.

„Tai buvo daroma ryžtingai ir nedelsiant, todėl jeigu būtų buvę bent minimali informacija, arba kaip išsireiškė A.Kliunka, bent intuityviai būtų galima išskaičiuoti, pajausti, kadyra tokia pilietė, toks žmogus V. Naruševičienė, mes būtume ją išsaugoję“, – sakė V. Račkauskas.

Kadangi nesutapo I.Mikelionio ir R. Jancevičiaus liudijimai, teismo bus prašoma tarp jų surengti akistatą.

Kitas teismo posėdis šioje bylojenumatytas balandžio 15-ąją– teismas planuoja apklausti buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją G. Jasaitį, prokurorus Redą Savicką, Ramūną Šileiką, Ireną Pavliukevič bei buvusį prokurorą Aidą Mažeiką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.