aA
Pirmiausia norėčiau padėkoti buvusiems ministrams už tai, kad akylai stebi Ūkio ministerijoje vykstančius procesus ir viešai apie juos kalba.
Marius Skarupskas
Marius Skarupskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ačiū, kad pastebite mūsų darbą ir suteikiate progą Jums, ministrai, PRIMINTI, kaip Jūs tvarkėtės su Ūkio ministerijos atsakomybei priskirtomis įmonėmis.

Norint suprasti buvusių Ūkio ministerijos vadovų pykčio ir nepasitenkinimo priežastį, reiktų iš arčiau pažiūrėti į Ūkio ministerijos valdomas įmones ir suprasti, kaip savo darže tvarkėsi valstybės valdomų įmonių politiką kūrę ministrai. Tai bus tik trumpas priminimas buvusiems ūkio ministrams apie pamirštus darbus ir kaip tuos darbus mato naujai atėję.

Kaip politinė priklausomybė tampa nepriklausomu valdybos nariu

Buvę ministrai, išsakydami savo nuomonę, leidžia suprasti, kad valstybės valdomų įmonių reforma mūsų šalyje buvo vykdoma siekiant įmonių depolitizavimo ir atskyrimo nuo tiesioginių politikų įtakų, siekiant valdybas padaryti nepriklausomas ir profesionalias. Sutinku, kad taip daryti reiktų, ir taip mes darome, tačiau taip daryti reikėjo ir Jums.

Pradėkime nuo pastaruoju metu linksniuojamos „Litexpo“ valdybos, kurios pakeitimas taip suerzino jos sudarytojus. Anuomet „Litexpo“ valdybą sudarė 3 valdybos nariai, kiek vėliau paskirtas dar vienas. Teisingumo dėlei pateiksiu ne tik sąrašą tų pirmųjų trijų, bet ir nuorodas, kurios „pabrėžia“ valdybos narių nepriklausomumą:

Paulius Martinkus, buvęs ūkio ministro (R. Žyliaus) visuomeninis konsultantas,

Marius Horbačauskas, buvęs ūkio ministro (R. Žyliaus) patarėjas,

Marius Dulskis, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris.

2:1 – ministrai įsispiria į savo vartus paskirdamas du valdybos narius iš savo patarėjų komandos. Taip, vėliau vieni valdybos nariai iš patarėjų tapo verslininkais, kiti prisijungė ar buvo pakeisti, tačiau Jūs į valdybas skyrėte savo patarėjus dažniau nei skyrė bet kas kitas.

Kitose Ūkio ministerijos suformuotose valdybose padėtis dar blogesnė – nė vieno nepriklausomo nario nerasite Giraitės ginkluotės gamyklos, poilsio namų „Baltija“, Lietuvos tyrimų centro ir kitose valdybose.

Kaip dirbo „profesionaliai“ suformuotos valdybos?

Valdybos suformuotos nesilaikant viešai deklaruotų principų – tai faktas. Bet visgi gal jos puikiai dirbo, pasiekė aukštų rezultatų? Tai norėčiau iliustruoti ištraukomis iš susitikimų su buvusios valdžios suformuotomis įmonių valdybomis.

Vieno tokio susitikimo metu uždaviau klausimą, kuris iš valdybos narių yra buvęs įmonėje, kurios valdybos nariu jis yra. Visa valdyba nuleido galvas ir tylėjo, tik vienas valdybos narys pasakė, kad yra buvęs valdomoje įmonėje. Tokį patį klausimą uždaviau ir kitos įmonės valdybai – čia taip pat tik vienas valdybos narys yra buvęs valdomoje įmonėje. Šie du pavyzdžiai rodo visą valdybos atsakomybę ir požiūrį. Suprantate, tik vienas valdybos narys matė, kaip veikia įmonė, ir tas vienintelis nebuvo valdybos pirmininkas.

Apsilankę įmonėse jie būtų pamatę vestibiulyje per stogą lašantį vandenį, nepanaudotas gamybines patalpas ir galimybes toms įmonėms augti.

Užduodu dar po klausimą, šįkart apie profesines žinias. „Kuris esate susijęs su gamyba ar pardavimais?“, – klausiu įmonės, užsiimančios šovinių gamyba, valdybos narių. „Kuris turite patirties turizmo ar viešbučių valdymo sferose?“, – klausiu Ūkio ministerijos valdomo viešbučio ir reabilitacijos centro valdybos. Atsakymai buvo identiški – nė vienas valdybos narys patirties neturėjo. Primenu, buvę ministrai garsiai kalba apie jų paskirtų valdybų narių itin didelį „profesionalumą“. 

Jūs paskyrėte į valdybą narį, kuris per visą savo gyvenimą turėjo tik 1 mėn. tiesioginės darbo patirties ir jos įgijo tik priimtas į ministeriją. Aš už jaunus specialistus, bet kur Jūsų trimituojamas „<...>siekiant valdybų nepriklausomumo ir profesionalumo“?

To paties susitikimo metu valdybos nariai skundžiasi, kad valdyba nesugebėjo per devynis mėnesius nei į posėdį prisikviesti vadovo, nei jo atleisti, nes buvo jėgos, kurios veikė virš valdybos. Tikrai nenorėjau šios temos gvildenti viešai, tačiau, gerb. ministrai, Jūs patys to norėjote.

Skiriamos naujosios valdybos

Pabaigoje apie tai, nuo ko pradėjome. „Litexpo“ valdybą sudarėme taip: kreipėmės į Valstybės turto fondo Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyrių ir paprašėme pateikti potencialių nepriklausomų valdybos narių sąrašą, tačiau jo negavome. Sudarydami naują valdybą integravome skirtingas kompetencijas turinčius žmones, su kiekvienu iš jų aptarėme bendrovei „Litexpo‘ keliamus tikslus, veiklos kryptis. Tad sudarėme tokią „Litexpo“ valdybą:

ilgametę patirtį turinčių parodų, turizmo ir konferencijų srityse (A. Tarvydas ir L.Paulauskienė); 

ieškant tęstinumo liko vienas buvusios valdybos narys (A.Tarvydas), kitam valdybos nariui pasiūlius likti, gaila, bet pasiūlymas buvo atmestas; 

įtraukiant nepriklausomus profesionalus, kurie turi ilgametės valdymo patirties įmonių strateginiam valdyme (D. Masionis ir P.Čėsna);

vienas valdybos narys yra ir ministrės visuomeninis patarėjas (K.Virbickas)

Taip pat noriu priminti, kad įmonės pelnas uždirbamas ne tik parduodant dukterinių įmonių akcijas ar karpant sąnaudas, bet ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pajamų augimą, kurios visgi šiuo konkrečiu „Litexpo“ atveju 2012 m. mažėjo 8 proc. 

Konferencijų įtaką šalies ekonomikai galima iliustruoti Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis: Vilniuje tarptautinių konferencijų dalyviai per dieną vidutiniškai išleidžia apie 900 litų, t. y. tris kartus daugiau nei laisvalaikio turistai, praleidžia 3,5 paros ir palieka daugiau nei 3 000 litų. Todėl sieksime ir valdyba įsipareigojo, kad į „Litexpo“ reikia žiūrėti ne tik per siaurą įmonės pelningumo rodiklį (tas yra būtina ir tą pamatuosime po pirmųjų naujos valdybos darbo metų), bet nepamirštant parodų ir konferencijų įtakos Vilniaus ir Lietuvos ekonomikai.