Tai naujausias Pchenjano grasinimas dėl galimų karinių veiksmų.
Įtampą Korėjos pusiasalyje paskatino Šiaurės Korėjos pyktis dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimo sankcijomis nubausti Pchenjaną dėl vasarį įvykdyto branduolinio bandymo. Analitikų teigimu, situacija Korėjos pusiasalyje nebuvo tokia grėsminga nuo 1953 metais pasibaigusio Korėjos karo.
„Nenorime karo atveju pakenkti Pietų Korėjoje esantiems užsieniečiams“, - Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA cituoja Korėjos Azijos ir Ramiojo vandenyno taikos komiteto atstovus.
Praeitą savaitę Pchenjanas patarė užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms Pietų Korėjoje prevenciniais tikslais nutraukti savo veiklą. Antradienį į darbą bendrame Šiaurės ir Pietų Korėjos fabrikų komplekse neatėjo darbininkai iš Šiaurės Korėjos – tai reiškia, jog nutraukta paskutinė itin priešiškai nusiteikusių kaimyninių valstybių bendradarbiavimo gija.
Jau kelios Seule esančios ambasados nurodė savo piliečiams išvykti iš šalies. JAV, kurios taip pat sulaukia itin agresyvių Šiaurės Korėjos grasinimų, sako jokių grėsmės Amerikos piliečiams ženklų bent jau kol kas neįžvelgiančios.
Iki šiol Pchenjanas neišsiduoda karui rengiantis 1,2 mln. karių šalies armiją, tad galima teigti, jog arši retorika gali iš dalies būti skirta Šiaurės Korės vidaus politikai. Kitaip tariant, kalbos apie galimą branduolinį karą gali būti skirtos sustiprinti jaunojo šalies lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) poziciją valdžioje (prieš tai šalį valdė jo tėvas, o dar anksčiau – senelis).
Naujausias žinias apie Šiaurės Korėją skaitykite čia.
