Laikraštis pastebi, kad "kai Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo buvusių Armijos krajovos karių apklausą, tai sukėlė Lietuvos lenkų ir Lenkijos kresų organizacijų veikėjų pasipiktinimą, nes AK lenkams - šventenybė, o lietuviams - priešas".
Lietuvos generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia dienraščiui sakė, jog "neigiama reakcija Lenkijoje į AK kovotojų apklausą iššaukia visiškai nereikalingą įtampą".
Pasak prokuroro, "apklausa nėra priešiškas Lenkijai žingsnis, o priešingai - noras bendradarbiauti".
"Gazeta Wyborcza" daug dėmesio skiria ir "nacionalistinei" Vilnijos draugijai, kurios "pagrindinis tikslas - likviduoti daugiaamžį Lenkijos dominavimą Lietuvai ir vadinamosios Vilnijos okupacijos tarpukario metais pasekmes".
Laikraštis primena, kad praėjusių metų vasarą Vilnijos draugijos vadovas Kazimieras Garšva įteikė Generalinei prokuratūrai 273 asmenų sąrašą, kurių daugelis buvo lietuviai. Jie visi buvo nužudyti Antrojo pasaulinio karo metais.
Vilniuje gyvenantis lenkų istorikas Jaroslawas Wolkonowskis aiškina, kad daugelis sąraše esančių žmonių bendradarbiavo su naciais ar dirbo lietuviškame saugume ir AK specialaus teismo buvo nuteisti mirti.
J. Wolkonowskio tvirtinimu, "istorinių šaltinių duomenimis galima įrodyti, jog ne daugiau kaip 100 žmonių buvo nužudyti AK, o likusieji žuvo nuo sovietų partizanų ir paprastų nusikaltėlių gaujų rankų".
Lenkų istorikas reiškia nepasitenkinimą, kad K. Garšva į sąrašą įtraukė žmones, žuvusius dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.
"Gazeta Wyborcza" cituoja profesorės Pranės Dundulienės prisiminimus, kuriuose aprašoma, kaip AK susidorojo su lietuviais išlaisvintame Vilniuje. Šio kaltinimo neatmeta J. Wyganowskis, pasak kurio, "galėjo būti pavieniai sąskaitų suvedinėjimo atvejai, tačiau nebuvo jokios oficialios prieš lietuvius nukreiptos akcijos".
Lenkijos laikraštis pažymi, jog "AK Vilnijos apygardos veikla iki šiol iššaukia dideles emocijas".
"Lietuvos lenkų mokslininkų eilinis bandymas pradėti diskusiją šiuo klausimu baigėsi nesėkmingai ir netgi nepavyko sudaryti skirtingų požiūrių į AK sąrašo. Lietuvių mokslininkai vieningai tvirtino, jog AK žudė lietuvius ir bendradarbiavo su hitlerininkais, tuo pat metu lenkai vieningai tam prieštaravo", pastebi "Gazeta Wyborcza".
Lenkų laikraštis pateikia trijų žmonių - draugijos Lietuva-Lenkija pirmininko Prano Morkaus, žurnalisto Kęstučio Petrauskio bei buvusio Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio požiūrį į šią temą.
