Policijoje – skundų lavina
Klaipėdietė Virginija Katinienė, gyvenanti viename Šilutės plento daugiabutyje, mano, kad savo namuose ji turi teisę pailsėti, tačiau poilsį jau ne vienerius metus drumsčia muzikos besiklausanti kaimynė, dėl kurios liguisto pomėgio sutriko ir pačios Virginijos sveikata.
Iš pareiškimo policijai: „Mano kaimynė Ž. toliau gyvena nesilaikydama jokių teisės ir moralės principų. Š.m. sausio 5–6 dienomis surengė tokį “pogromą„, kad net pirmadienį negalėjau normaliai jaustis. Muzika garsiai buvo leidžiama 12 valandų ir vis ta pati melodija. O sekmadienį kartojosi tas pats. Manau, kad turiu teisę į poilsį savo namuose“.
Po savaitės moteris vėl parašė pareiškimą policijai ir paprašė paveikti triukšmadarę, kad ji liautųsi terorizuoti kaimynus jau ir poilsio dienomis.
„Šeštadienį ir sekmadienį nuo ankstaus ryto groja garsi muzika, mano bute beveik neįmanoma būti“, – rašoma dar viename pareiškime policijai.
Tačiau pareigūnai dienos metu į triukšmadarius nereaguoja. Moteris iš nevilties parašė dar vieną pareiškimą:
„Labai prašyčiau, kad sudarytumėte galimybę išeiginėmis dienomis išsikviesti ką nors iš policijos pareigūnų, kad įsitikintų, kad aš ne kokia nors pensininkė, iš neturėjimo ką veikti priglaudusi ausį prie grindų skundžiuosi“.
Skundą savo parašais patvirtino dar du kaimynai.
„Gal galima priverstinai patikrinti mano kaimynę Ž., ar ji neturi priklausomybės narkotikams, nes normalus žmogus negali 12 valandų klausytis garsios muzikos ir 8 valandas leisti vieną ir tą pačią dainą“, – priduriama pareiškime.
Kentėti nebeįmanoma
V.Katinienė sakė, kad po tų skundų kaimynė šiek tiek aprimo, tačiau neaišku, kuriam laikui.
„Savaitgalis buvo ramus, tačiau ji su savo muzika mane taip ištąsė, kad teko gerti raminamuosius“, – pasakojo klaipėdietė.
Moteris pripažįsta, jog kentėti daugiau jau nebegalėjo. Ir policija juk nerašytų protokolų, jei ji išsigalvotų tą triukšmą.
„Aš tikrai nekerštauju, bet dėl to triukšmo buvau ties isterijos riba“, – neslėpė klaipėdietė.
Triukšmaujanti kaimynė gyvena savivaldybei priklausančiame bute, nuomos sutartis neterminuota. Gyventojai klausia, kodėl tokiems „teroristams“ suteikiamas atskiras valdiškas būstas, kai eilėje laukia pustrečio tūkstančio klaipėdiečių.
„Susidaro įspūdis, kad “Klaipėdos butai„ ją dangsto. Ne kartą skambinau, kviečiau atvažiuoti, kai ta ponia triukšmavo, bet jie vis atsisakinėjo“, – tvirtino V.Katinienė.
Muzika padeda išgyventi?
Triukšmadarė mano, kad ta problema jau yra išspręsta, esą ji jau kalbėjosi su kaimyne.
„Nebėra tų garsų. Buvau šiek tiek įsitempusi, nejaučiau, kad garsas per didelis, taip būna“, – tikino gyventoja Ž.
Vis dėlto muzikaliai klaipėdietei teks mokėti baudas. Triukšmadarė labai stebėjosi, kodėl tuo susidomėjo žurnalistai, esą kas čia tokio ypatingo? Tai juk nutinka vos ne kasdieną daugeliui žmonių.
„Aš gyvenu viena, dažni stresai verčia ieškoti išeities. Vienintelis būdas išgyventi man buvo muzika, nepajaučiau saiko“, – pripažino moteris.
Svarstys Administracinėje komisijoje
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Poimanskis buvo išvykęs į Šilutės pl. 12 daugiabutį. Skundai dėl triukšmo pasitvirtino.
„Kai mes buvome nuvažiavę, muzika grojo pakankamai garsiai. Jei tektų gyventi su tokiais kaimynais, aišku, nesmagu. Protokolas surašytas, triukšmas užfiksuotas. Triukšmo lygio nematavome, bet jei tai trikdo gyventojų ramybę, šitaip būti negali“, – patvirtino M.Poimanskis.
Antrą kartą už triukšmavimą nubaudžiama nuo 300 iki 1 tūkst. litų baudomis. Pirmas protokolas Ž. buvo surašytas pernai gruodžio pradžioje, ji susimokėjo 10 litų, nes pirmą kartą baudžiama nuo įspėjimo iki 300 litų.
Antras nusižengimas buvo užfiksuotas lygiai po mėnesio, sausio 5 d. Tada protokolas perduotas svarstyti Administracinei komisijai, kuri nuspręs, kokio dydžio baudą skirti muzikos mėgėjai.
„Ten sudėtinga situacija. Pati triukšmautoja aiškina, kad ji turi teisę klausytis muzikos. Klausosi indiškos muzikos. Moteris gyvena pakankamai triukšmingai“, – teigė M.Poimanskis.
Pasak Viešosios tvarkos skyriaus specialistų, triukšmautojų daugiabučiuose labai daug. Kiekvieną mėnesį Administracinėje komisijoje svarstoma mažiausiai po penkis atvejus, o kartais būna ir daugiau. Už triukšmą vien pernai buvo įspėti ir nubausti daugiau nei 120 klaipėdiečių.
Už triukšmą antrą kartą dažniausiai skiriama vidutinė bauda siekia apie 650 litų.
Kenkėjai – į bendrabutį
Savivaldybei priklausančius butus prižiūri viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“. Jos direktorė Polė Maskeliūnienė mano, kad Šilutės pl. 12 gyvenanti klaipėdietė aplinkiniams problemų nekelia.
„Aš nesakyčiau, kad ji labai triukšminga, mes buvome pas ją nuvažiavę, nieko ten ypatingo nebuvo. Bet mes šią moterį įspėjome. Ji šiandien kviečiama į Administracinę komisiją, kur jai bus skiriama bauda“, – žadėjo P.Maskeliūnienė.
Vis dėlto triukšmu kaimynus terorizuojančią savivaldybės buto nuomininkę iškeldinti iš valdiško buto nėra taip lengva. Nuomotis savivaldybės butą arba socialinį būstą nuomininkai netenka teisės, kai įsiskolina mažiausiai tris mėnesius ir jei piktybiškai kenkia greta gyvenantiesiems.
Iškeldinimo procedūra iš socialinio būsto ar savivaldybei priklausančio buto paprastai pradedama prieš du mėnesius, nuomininkas yra įspėjamas, dokumentai perduodami į teismą, o jame ir nusprendžiama, iškeldinti ar palikti.
Dėl netvarkingo gyvenimo ir už skolas vien pernai iškeldinimui pateikti 23 asmenų dokumentai.
„Jei būste gyvenama su vaikais, į procesą įsijungia ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Būna atvejų, kai jiems bloginamos sąlygos – iškeldinami į bendrabučius. Bet į gatvę su vaikais nemetame“, – tikino P.Maskeliūnienė.
Klaipėdoje yra 1 tūkst. 704 butai ir socialinės patalpos, priklausančios savivaldybei. Eilėje socialinio būsto dabar laukia 2 tūkst. 465 asmenys. Per metus Klaipėdoje jų padaugėjo 118.
Danguolė Netikšienė, Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja
Yra Civiliniame kodekse toks punktas, kad už neįmanomų sąlygų šalia gyvenantiesiems sudarymą būsto nuomotojas, tai yra savivaldybė, gali pradėti iškeldinimo procedūrą. Bet tokiu atveju, norint reikšti ieškinį teismui, reikia surinkti visą medžiagą. Turi būti kviečiama policija, įvykiai turi būti fiksuojami protokoluose. Kaltininkui taikoma administracinė atsakomybė. Jei asmuo buvo nubaustas baudomis, bet situacija kartojasi, vadinasi, atsiranda teisė nuomotojui kreiptis į teismą. Tokie pavieniai skundai iliustruoja tam tikrus reiškinius. Jei triukšmaujantis ar girtaujantis savivaldybės buto nuomininkas, piktybiškas triukšmadarys dalį namo gyventojų įbaugino agresyviu elgesiu, įstatymais numatytas iškeldinimas. Tolesnis tokių žmonių kelias – į bendrabučius. Ten vietų vis atsiranda, jie tuštėja, nes bendrabučiuose sąlygos gyventi kai kuriais atvejais dėl kaimynų iš viso neįmanomos. Bendrabutis faktiškai yra tik stogas virš galvos. Kai kuriems žmonėms toks būstas – ne problema, kai kuriems tai – tragedija. Taip tenka bausti žmones, kuriems savivaldybė suteikia atskirus butus, o jie jų nevertina. Juk tų žmonių negalima mesti į gatvę. Ką tuomet daryti? Tokių triukšmautojų pasitaiko su mažamečiais vaikais ar neįgalių. Teismai jų iš savivaldybės butų nekeldina. Tačiau kai suteikiame kokią nors alternatyvą, pavyzdžiui, iškėlimą į bendrabutį, teismas vertina liberaliau. Bet į gatvę iškelti tokių asmenų teismas neleidžia.
