Pribloškė simbolika
Klaipėdoje viešėję branduolinės fizikos ekspertas iš Maskvos Andrejus Ožarovskis ir prieš atominę energetiką kovojanti baltarusių aktyvistė Tatjana Novikova nustebo pačioje uostamiesčio širdyje ant istorinio pastato išvydę svastiką.
„Jie puolė fotografuoti telefonais, buvo priblokšti pačiame Klaipėdos centre užsilikusios nacių simbolikos“, – pasakojo svečius lydėjęs Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.
Jis mano, kad ta miesto „gėda“ greitai paplis internete, nes užsieniečiams toks dalykas pasirodė ne tik keistas, bet ir pribloškiantis.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro informacijos teikimo specialistė Lina Makauskienė teigė, kad per metus vien jų centre apsilanko apie 40 tūkst. turistų.
„Suprantama, visiems rodome Teatro aikštę, tai – pagrindinė istorinė miesto vieta. Tačiau neteko girdėti jokių skundų ar pastebėjimų, kad ant pastatų jie pamatė ką nors įžeidžiančio“, – tvirtino L.Makauskienė.
Veikė žydų bankas
Prieš hitlerininkams įžengiant į Klaipėdą 1939-aisiais, buvusiame prancūzų prefektūros pastate, esančiame dabartinėje Sukilėlių gatvėje, veikė žydams priklausęs bankas.
„1939 m. žydai iš Klaipėdos pasitraukė ir šitą pastatą nacistai tikriausiai nusavino“, – tikino istorinių spaudinių leidėjas Kęstutis Demereckas.
Pasak K.Demerecko, svastika paprastai buvo iškeliama tik ant valstybinių nacių pastatų. Tad galimas dalykas, ji buvo iškelta ir ant buvusio žydų banko, kai jį nacionalizavo.
Vienas dabartinių pastato bendraturčių Edvinas Elenskis teigė, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę, statinyje įsikūrė bankas „Hermis“, ir tikino, kad jokios svastikos ant dabar jam priklausančio pastato nepastebėjęs.
„Keista, juk prie pat yra įsikūrę paveldosaugininkai, kaip jie lig šiol to nematė“, – stebėjosi E.Elenskis.
Siluetas – iš kniedžių
Paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas neslėpė, kad svastikos žymes ant buvusio prefektūros pastato pastebėjo dar praėjusią vasarą.
„Šis simbolis atsivėrė seniai, bet tai nėra senas dalykas. Tai nėra svastika, tai – tik sutapimas. Čia – banko “Hermis„ palikimas, jo reklamos likučiai“, – tikino L.Kavaliauskas.
Ten esą yra iš trijų dalių sukryžiuoti kvadratai. Ženklas buvo pritvirtintas taip, kad, kai jį nuėmė, tų kniedžių siluetas buvo panašus į svastiką.
Dabar galima tik spėlioti, ar reklaminę iškabą pritvirtinęs žmogus sąmoningai iškalė svastikos siluetą, ar tai padarė atsitiktinai.
„Kai pastebėjau tą ženklą, parodžiau kolegoms. Aišku, tai savotiškas sutapimas. Dabar, kai kyla pasekmės, kažkas mato ir savaip interpretuoja, gal ir reikėtų panaikinti tas skyles“, – svarstė L.Kavaliauskas.
< b>Neonaciai – kontroliuojami?
Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys tvirtino, kad uostamiestyje dar prieš keletą metų veikusi nacistų bendruomenė buvo negausi, daugiau kaip 15 žmonių nesusirinkdavo.
„Po to, kai jų vadas išvažiavo uždarbiauti į Švediją, tie Klaipėdos neonaciai ir išsivaikščiojo kas kur. Dabar kyla tautinio atgimimo jaunimo grupelė, bet joje nėra kraštutinių nacionalistų“, – pasakojo A.Grublys.
Tačiau mieste bent keletą kartų per metus ant pastatų atsiranda viena kita svastika. Dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Už tai baudžiama kaip už viešosios tvarkos pažeidimą, nes žmonėms svastika sukelia neigiamas emocijas. Be to, jų paišymas ant pastatų yra dar ir turto gadinimas“, – teigė Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Arūnas Pužauskas.
„Kaip tik dabar kalbuosi su pastato Sukilėlių gatvėje šeimininkais, gal jie įkals papildomas skyles fasade ir tai bus jau nebe svastika, o kvadratas“, – tikino A.Grublys.
Keistas konkursas
Jei viešame gyvenime nacistinė simbolika netoleruojama, tai interneto erdvėse – atrištos rankos.
Savo socialinio tinklalapio paskyroje toks Milvydas pakvietė dalyvauti svastikų konkurse. Jis kviečia suprantančiuosius prisijungti ir balsuoti.
„Norintieji dalyvauti, įkelkite svastikos formos savo gaminio prekybai ir naudojimui tinkamą nuotrauką su įrodymais, kas ir kur ją gamina, prekiauja ar naudoja“, – rašoma paskyroje.
Pagrindinis konkurso prizas nugalėtojui – vėliavėlė „Vytis su svastika ant skydo“.
„Jūsų gaminamų svastikų lygis parodo jūsų smegenų turinio ir padėties visuomenėje lygį. Sėkmės“, – rašoma tinklalapyje.
Viską vainikuoja komentarai, kuriuose teigiama, kad šalies specialiosios tarnybos „tam palankios“.
Profesoriaus, Europos Parlamento nario Leonido Donskio komentaras:
"Kalbant apie svastiką, vienas dalykas nekelia abejonių, šis simbolis, ypač Vakarų Europoje, asocijuojasi tik su nacizmu. Ir joks švelnus interpretavimas, mėginimas sumenkinti svastikos reikšmę, primenant seną indoeuropietišką istoriją arba tai, kad tai yra senovinis saulės simbolis, neįtikina. Prancūzijoje, Vokietijoje arba Didžiojoje Britanijoje svastika yra tik nacių simbolis, į kurį susiformavęs požiūris, kaip į absoliučiai neleistiną dalyką.
Daugeliui lietuvių kyla klausimas, kodėl tada švelnesnis požiūris yra į kūjį ir pjautuvą? Čia nereikėtų plakti dviejų dalykų į vieną. Mes turime baisią patirtį ir žinome, kas yra bolševizmas. Tai, kaip abejonių nekeliantį nusikaltimą žmonijai, po truputį pripažįsta ir Vakarų šalys. Bet kalbant apie svastiką, negalima dirbtinai platinti jos konteksto ir mėginti sumenkinti jos reikšmę. Svastika simbolizuoja didžiausius XX a. nusikaltimus žmonijai. Manau, kad mes, būdami ES valstybe, neturėtume nė kiek abejoti, kad kur besusidurdami su svastika, turėtume ją šalinti. Jai neturėtų būti vietos Lietuvos viešajame gyvenime ir Lietuvos erdvėje".
