Tik niekas nesitikėjo tokios garsios pradžios – sausio 16 dieną Maskvoje buvo nužudytas pats Senis Hasanas, rašo lenta.ru.
Pastaruoju metu 1937 metais Tbilisyje gimęs A. Usojanas buvo laikomas neginčytinu Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderiu. Garsusis jo bendražygis Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas, buvo nužudytas 2009 metais, o Tarielis Oniani, pravarde Taro, kurį ilgą laiką buvo bandoma pateikti kaip „pagrindinį Senio Hasano varžovą“, taip ir neįgavo pakankamos įtakos. Faktiškai nusikalstamo pasaulio atstovai dalijosi į „Senio Hasano šalininkus“ (jie buvo visagalė kriminalinė valdžia) ir „Senio Hasano priešininkus (susiskaldžiusi ir silpna opozicija). Apie kokius nors visaverčius alternatyvius klanus nebuvo ir kalbos.
Tik visai neseniai A. Usojano priešininkai pajėgė susivienyti, tačiau vadovaujami ne Taro, o Rovšano Džanijevo (Rovšanas Liankarianskis), Džemo Mikeladzės (Džemo) ir kelių kitų įtakingų nusikaltėlių. Plika akimi matyti, kad naujame klane valdžia kol kas nesutelkta vienose rankose.
2012 metų spalį Senio Hasano priešininkai pabandė surengti sueigą Graikijoje, tačiau susitikimui sutrukdė policija.
Lapkritį A. Usojanas per laisvės atėmimo įstaigas paleido žinią apie Liankarianskio nukarūnavimą.
Gruodžio 10 dieną visgi įvyko Senio Hasano priešų sueiga, kuriai vadovavo Džemo ir Tamazas Korošinadzė, tačiau šįkart ne Graikijoje, o Dubajuje. Joje dalyvavo apie šešios dešimtys nusikalstamo pasaulio grietinėlės atstovų, tarp jų ir keli Liankarianskio bendražygiai (pats jis atvykti negalėjo).
Sueigoje buvo karūnuota iškart penkiolika naujų mafijos vadų – šis veiksmas buvo įvertintas kaip tiesioginis iššūkis Seniui Hasanui. Esmė ta, kad A. Usojanas slapčia susitarė su savo priešais iki visų konfliktų išsiaiškinimo dėl galimybės palaukti su karūnavimais.
Senio Hasano žmonės nuolat pažeidinėjo šį susitarimą, taip lyg demonstruodami savo viršenybę. Dabar kita pusė parodė, kad taip pat jaučiasi turinti teisę pasielgti taip, kaip mano esant reikalinga.
Naktį į gruodžio 19 dieną Urale buvo apšaudyti du mafijos vado Timūro Mirzojevo (Timūro Sverdlovskio) patikėtiniai. Sverdlovskiui Senis Hasanas patikėjo „prižiūrėti“ Sverdlovsko sritį. Vietos žiniasklaida su nerimu prognozavo kriminalinių susirėmimų tarp A. Usojano šalininkų ir priešininkų pradžią.
Gruodžio 28 dieną paaiškėjo, kad į Maskvą atvyko Džemo ir dar vienas Senio Hasano priešas Merabas Džangveladzė (Merabas Suchumskis). Kriminaliniuose sluoksniuose šis įvykis buvo įvertintas kaip neturintis precedento – buvo manoma, kad aukšto rango A. Usojano priešininkams kelias į Rusiją uždraustas.
Pagaliau, sausio 4 dieną agentūra „Rosbalt“ (priklausanti buvusio Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos vadovo Viktoro Čerkesovo šeimai ir kartais gaunanti vidinio naudojimo informaciją iš pačių netikėčiausių šaltinių) išspausdino didelį analitinį straipsnį apie ruošimąsi didelio masto kriminaliniam karui.
Šioje medžiagoje buvo teigiama, kad Senis Hasanas visiškai suvokia gresiantį pavojų ir jau netgi pasirinko įpėdinį – savo sūnėną Dmitrijų Čanturiją, pravarde Mironas. Po nepavykusio pasikėsinimo 2010 metais (tada Senis Hasanas buvo sužeistas) kriminalinio pasaulio autoritetas atleido savo sūnėną nuo Jaroslavlio srities „prižiūrėtojo“ pareigų, pervedė jį į netoli Maskvos esantį Dedovską ir pradėjo aktyviai supažindinti su situacija. „Rosbalt“ duomenimis, 2012 metų pabaigoje Mironas vietoj dėdės pradėjo vykdyti daugumą svarbių derybų ir tuo pačiu metu įgavo įprotį keliauti su daugybe asmens sargybinių.
