"Taip, tai asmenys, kirtę sieną", - paklaustas, ar tai buvo pilotai, žurnalistams trečiadienį sakė T.Krušna.
Nustatytieji įtariamieji yra Švedijos gyventojai, jų pilietybė neatskleidžiama. Pasak jo, aiškinantis įtariamųjų tapatybę, dalis informacijos gauta Lietuvoje, kita dalis - kreipiantis su teisinės pagalbos prašymais.
Tačiau, pasak T.Krušnos, šiame tyrime liudytojais buvo apklausti ir Lietuvos piliečiai.
"Bylos apimtis yra iš tiesų nemaža, apklausta daug liudytojų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos piliečius, tačiau šiuo atveju kalba eina apie du asmenis iš Švedijos Karalystės, kuriems yra ir pareikšti įtarimai", - teigė prokuroras.
Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė kreiptis į Švediją prašant perimti baudžiamąjį persekiojimą dėl neteisėto sienos kirtimo. Pasak T.Krušnos, šiuo metu laukiama oficialaus Švedijos institucijų atsakymo.
"Mes išbandėme tuos visus būdus, kuriuos buvo galima atlikti ir, mūsų vertinimu, tai yra vienintelis teisinis sprendimas, kuris galimas atlikus visus veiksmus Lietuvoje", - paklaustas, ar proceso nebuvo galima tęsti Lietuvoje, sakė prokuroras.
T.Krušnos teigimu, prieš kreipiantis į Švedijos teisėsaugą, buvo atsižvelgta į teisinius pagrindus dėl baudžiamojo proceso perdavimo.
"Įvertinta, ar asmenys turi sąsajų su užsienio valstybe, įvertinta tai, ar nusikalstama veika yra pripažįstama nusikaltimu ir Švedijos Karalystėje. Kada mes turėjome teigiamus atsakymus šiuo atveju, vykdėme nustatytas procedūras - kreipėmės į kolegas, į Švedijos Karalystę", - kalbėjo jis.
Prokuroras neatmetė, kad švedai gali atsisakyti tęsti tyrimą.
"Procedūriškai ikiteisminis tyrimas yra Lietuvos žinioje iki to momento, kada mes gausime oficialų Švedijos Karalystės institucijos pranešimą apie jų priimtą sprendimą. (...) Jei tyrimas bus pakankamas, byla bus perduota teismui. Jei bus nepakankamai įrodymų, jie priims atitinkamą sprendimą", - kalbėjo T.Krušna.
Anot Generalinės prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, jog liepos 4 dieną lengvasis lėktuvas "Jodel" su Švedijos registracijos numeriu, pažeisdamas tarptautinių skrydžių taisykles, neturint reikalingų dokumentų ir leidimo kirsti valstybės sieną, išskrido iš Lietuvos į Baltarusiją, o vėliau sugrįžo į Lietuvą.
Švedų akcija tapo žinoma "pliušinio desanto" pavadinimu, dėl jos buvo atleisti iš pareigų Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos ir valstybinės pasienio tarnybos vadovai.
