Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą prieš keletą metų baigusi Raimonda pamena, kad mikroekonomikos ir makroekonomikos kursus dėstė dėstytoja iš Ekonomikos fakulteto.
„Atėjus sesijai dėstytoja leido studentams rinktis: arba laikyti egzaminą ir gauti žinių įvertinimą, arba rinktis 5-etą. Bent pusė studentų pasirinko 5-etus, nes humanitarams mikroekonomika ir makroekonomika būna arba neįkandama, arba tiesiog nelabai įdomu. Be to, 5-tas užtikrina, kad tikrai neturėsi skolos“, – pasakojo Raimonda. Apie panašius atvejus DELFI pasakojo ir daugiau VU studentų.
„Prieš keletą metų tikrai girdėjau apie tokius dalykus, dabar nelabai tenka, tačiau neatmetu galimybės, kad tai egzistuoja. Kita vertus, viskas keičiasi – įvedus ECTS (Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema - DELFI), šiek tiek keičiasi požiūris į vertinimą ir dėstymą“, – sako VU Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.
Pasak A. Varanausko, dabar vertinimas kitoks – jei mokykloje orientuojamasi į „iškalimą“, universitete labiau atsižvelgiama į kompetencijas. Pašnekovas svarsto, kad tam tikrus pažymius už egzamino nelaikymą dėstytojai pasiūlo nenorėdami kankinti studentų ir siekdami padaryti gera.
„Didžiausia problema ne tai, kad leidžia ar daro tokius dalykus. Tai rodo kitą problemą – dalis dėstytojų nesuvokia, kaip įvertinimas įkomponuotas į visą ugdymo procesą“, – kalbėjo A. Varanauskas.
D.Pavalkis: studentai egzaminą turėtų laikyti
„Formaliai studentai egzaminą turėtų laikyti. Kitas atvejis – galbūt galima užskaityti egzamino dalį už gerai paruoštą referatą, gerą mokymąsi per mokslo metus. Tačiau jei yra reikalavimas egzaminą laikyti, taip ir turėtų būti daroma“, – tvirtina švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, neturėtų būti siūloma egzamino nelaikyti mainais už iš anksto nustatytą pažymį. Ministras atkreipia dėmesį, kad aiškios žaidimo taisyklės turi būti praneštos iš anksto. „Didžiausias priekaištas, kurį tekdavo girdėti iš studentų – kad nežino, kaip bus. Studentai tokie organizmai, kurie praktiškai prisitaiko prie visko, bet jie turi žinoti taisykles, taisyklės negali gimti diena iki egzamino ar egzamino metu“, – sakė D. Pavalkis.
Pats D. Pavalkis dėstytojaudamas taikė kaupiamojo balo principą – dalį egzamino įvertinimo studentas gaudavo už darbą paskaitų metų, atliktus praktinius dalykus, likusią dalį sudarydavo egzamino įvertinimas.
J.Judickienė: naivu tikėtis, kad studentas išmoko septynetui
„Ką reiškia duoti avansu? Vadinasi, aš iš karto turiu preziumuoti, kad pasiektas tam tikras žinių lygis. Aišku, aš galiu labai gerai galvoti apie save ir išdėsčius kursą tikėti, kad studentas prisimins bent jau septynetui, tačiau tai būtų naivu. Tam ir yra žinių patikrinimas, o ne tam tikra prezumpcija“, – teigia advokatų profesinės bendrijos Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX atstovė advokatė Jurgita Judickienė.
Dėstytojo duonos teko ragauti ir pačiai J. Judickienei. Jos teigimu, dėstytojo darbas – išdėstyti kursą ir įvertinti studentus. Advokatė pastebi, kad dėstytojui nebepaliekama absoliučios laisvės pasirinkti, kaip vertinti. „Manau, tvarkos švietimo įstaigose po truputį griežtėja, bandoma nustatyti tam tikrus reglamentus, kaip vis tik turėtų būti vykdomas ugdymo procesas. Dėl to ir vertinimo tvarka, ir galbūt kurso išdėstymo stilius pradedamas dėti į tam tikrus rėmus“, – aiškino J. Judickienė.
Kalbėdama apie MRU atvejį advokatė spėjo, kad dėstytojas atleistas už pažeistą reglamentą arba taisykles. Situaciją ji sulygina su Kelių eismo taisyklėmis: būna, kad iš inercijos ne visada jų laikomasi.
„Čia ir tas pats – iš inercijos visi tame nemato didelio blogio, bet taisyklės turbūt pasikeitė, gal jos nebuvo per daug akcentuotos, arba dėstytojas pagalvojo, kad niekas nepastebės ir pasielgė taip“, – svarstė pašnekovė.
