Kaip informuoja telegraph.co.uk, prieš tai, per pastaruosius trejus metus Šiaurės Korėjos valdžia buvo pirkusi 85 570 panašių stebėjimo kamerų, už kurias sumokėjo beveik 26 mln. Lt atitinkančią sumą. Apie tai rašo Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“.
Laikraštyje cituojama prekybos su Kinija statistika ir rašoma, jog dauguma kamerų įtaisytos svarbiausiuose punktuose prie Šiaurės ir Pietų Korėjos sienos, kad būtų užkirstas kelias perbėgimui į pietinę kaimynę.
Atėjus į valdžią Kim Jong Unui (Kim Čen Unui), imtasi griežtų priemonių prieš skambinančius į Pietų Korėją, gabenančius nelegalius laikraščius, knygas, TV laidų apie gyvenimą pietų Korėjoje įrašus na ir, žinoma, prieš norinčius pabėgti į pietinę kaimynę.
„Sekimo įranga veikiausiai įsigyta siekiant sugriežtinti visuomenės kontrolę“, – išsakė savo nuomonę vienas Pietų Korėjos valdžios atstovas.
Nauji faktai apie tai, jog Šiaurės Korėjoje norima sugriežtinti piliečių kontrolę, sutampa su Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės ataskaita ir reikalavimu tarptautinio tyrimo apie žmogaus teisių paisymą Šiaurės Korėjoje.
Ženevoje išplatintame Navanethem Pillay pranešime rašoma: „Iš pradžių būta vilčių, kad atėjus į valdžią naujam vadovui, įvyks teigiamų pokyčių žmogaus teisių srityje. Tačiau praėjus metams po Kim Jong Uno atėjimo į valdžią, iš esmės nematome jokio progreso.“
