Klausimas, kuris pasaulio diktatorius pakvaišęs labiausiai, viena iš populiariausių užstalės temų visame pasaulyje. Rasti į jį atsakymą padės knyga „The Desktop Digest of Despots and Dictators“, rašoma „The Guardian“ tinklaraštyje.
Dėl labiausiai pakvaišiusio diktatoriaus titulo varžosi toli gražu ne vienas kandidatas. Daugelį metų Kaligula (gyvenęs 12-41 metais po Kristaus) buvo užėmęs lyderio pozicijas – tam pasitarnavo jo skandalingas sprendimas paskirti savo žirgą konsulu. Knygoje taip pat rašoma, jog jis buvo paskelbęs karą Lamanšo sąsiauriui – taip jam norėta atkeršyti už kelių jo laivų pražudymą. Lankininkai leido strėlės į vandenį, o būriai pėstininkų, kuriems vadovavo pats Kaligula, bangas negailestingai čaižė kardais ir ietimis.
Nevertėtų pamiršti 1530-1584 metais gyvenusio Ivano Rūsčiojo. Vaikystėje būsimasis tironas linksmindavosi nuo bokšto žemyn mėtydamas šunis. Vėliau pramogų ėmė ieškoti gatvėse. Išrengti žmonės buvo rakinami kiemuose, kur buvo kankinami ar tiesiog paverčiami taikiniais miklinant ranką ir taiklumą. Ivanas Rūstusis nebuvo laimingas – jis labai gailėjosi pražudęs savo mylimiausią sūnų ir daug laiko praleido daužydamas baldus ir trankydamas galvą į sienas ir grindis.
Rusijos imperatorienė Ana Ivanovna, gyvenusi 1693-1740 metais, taip pat mokėjo piktnaudžiauti valdžios teikiamais privalumais. Ji versdavo didikus persirengti vištomis ir lipti į didžiulius lizdus. Imperatorienė taip pat buvo įsakiusi savo juokdariui, kilusiam iš garbios giminės, kurios ji tiesiog negalėjo pakęsti, vesti indų plovėją. Ceremonijoje buvo suorganizuotas žvėrių ir apsigimusių žmonių paradas.
1937-2006 metais gyvenęs Saddamas Husseinas turėjo silpnybę, apie kurią turbūt iki šiol niekas nežinojo. Ilgus metus kentėjęs nuo obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo, diktatorius labai dažnai prausdavosi, o visų pas jį atvykusių svečių prieš susitikimą prašydavo išsitrinti antibakteriniu geliu.
Spalvingojo Ugandos prezidento Idi Amino gerbėjams turėtų patikti ir Centrinės Afrikos Respublikos despotas Jeanas Bedelis Bokassa (1921-1996). 1977 metais jis išleido trečdalį šalies metinio biudžeto tam, kad būtų surengta jo paskelbimo imperatoriumi ceremonija. Renginys buvo tikrai įspūdingas: jame netrūko nei būgnus mušusių marionečių, nei iš Prancūzijos atgabentų žirgų, nei „keturių natūralaus dydžio Triumfo arkos kopijų“. Sklido gandai, kad šventės metu buvo valgoma žmogiena, tačiau jie oficialiai patvirtinti niekada nebuvo.
Labai nedaug tironų ir diktatorių galėtų lygintis su Jamesu Hardenu Hickney (1854-1898). Šis nuotykių ieškotojas iš Amerikos ir Prancūzijos 1893 metais apsiskelbė tuomet dar negyvenamos Trinidado salos imperatoriumi Jamesu I. Ši naujiena išjuokta viso pasaulio dienraščiuose. Deja, Jameso I valdymas truko vos dvejus metus – britai salą perėmė į savo rankas. Imperatorius dar bandė surengti invaziją į Didžiąją Britaniją, bet planai žlugo. Imperatorius nusižudė vieno JAV Teksaso valstijos viešbučio kambaryje – jis paliko atsisveikino laiškelį ir savadarbę karūną.
