Bet kokio smurto prieš vaikus draudimui nepritarė 44,3 proc. apklaustųjų, 10,3 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Apklausos duomenimis, draudimui prieš vaikus naudoti smurtą dažniau pritarė moterys, iki 25 metų amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai bei studentai.
Į klausimą, ar baudžia (yra baudę) savo vaikus fizinėmis bausmėmis atsakinėjo tik vaikus auginantys tėvai. 54,2 proc. jų prisipažino baudžiantys savo atžalas, 45,8 proc. teigė, jog ne.
Vaikus fizinėmis bausmėmis dažniau yra baudę vyresni nei 35 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Vyrų ir moterų atsakymai ryškiausiai išsiskyrė klausiant, ar mokytojas, esant reikalui, gali tramdyti vaikus naudodamas fizinę jėgą. 76,1 proc. apklaustųjų, tarp kurių didžioji dauguma moterų, teigė, jog mokytojas tokios teisės neturi.
17,9 proc. apklausos dalyvių, tarp kurių daugiausia vyrų, pasisakė už fizinės jėgos naudojimą mokykloje, jei mokytojas mato reikalą.
R. Povilaitis: mušimas – neefektyvi auklėjimo priemonė
Vaikų linijos vadovo, psichologo Roberto Povilaičio nenustebino tai, kad daugiau nei pusė žmonių tebenaudoja fizines bausmes. „Jei būtų daugiau tokio elgesio priešininkų, mes jau seniai turėtume įstatymą, draudžiantį mušti vaikus”, – DELFI sakė Vaikų linijos vadovas, Robertas Povilaitis.
Kol visuomenė pasidalijusi per pusę – vieni pasisako už vaikų baudimą fizinėmis bausmėmis, o kita pusė mano, jog tai smurtas, kuris nepadeda auklėti mažųjų, sunku tikėtis politinio sprendimo.
„Tai įdomi apklausa, parodanti, kad maždaug vienodai žmonių palaiko tiek bausmių draudimą, tiek jų leidimą naudoti vaikų auklėjime. Tačiau, manau, fizines bausmes palaikančiųjų procentas su laiku turėtų mažėti, – prognozavo R. Povilaitis. – Jeigu turėsime daugiau galimybių mokyti tėvus, kaip auklėti savo vaikus nemušant ir kai tėvai turės daugiau žinių ir kompetencijų, kaip galima kitaip auklėti vaikus, tie procentai keisis į gera”.
Vaikų linijos vadovo teigimu, prieš dvidešimt metų Švedijoje fizines bausmes kritikavo irgi maždaug pusė gyventojų, buvo nemažai palaikančių fizinių bausmių naudojimą. Tačiau švedai daug stengėsi ir mokė tėvus auklėti vaikus, vis primindami, kad nereikia fizinių bausmių, ir praėjus dvidešimčiai metų nuo jas draudžiančio įstatymo priėmimo situacija radikaliai pasikeitė: dabar fizinių bausmių naudojimą palaiko ne daugiau kaip 10 proc. švedų.
Šis pavyzdys rodo, kaip politika keičia tėvų požiūrį. Jei valstybėje būtų įstatymiškai įtvirtinta nuostata, kad mušti vaikus – ne pedagogika, o smurtas, R. Povilaičio nuomone, teigiama linkme būtų judama greičiau.
Įstatymo nepakanka
„Tačiau vien įstatymo neužtenka, – atkreipė dėmesį psichologas, – mes turime daug įstatymų, kurie praktiškai neįgyvendinami. Aiškią nuostatą, kad mušimas nėra tinkamas auklėjimas, turėtų sektų konkreti pagalba tėvams per pavyzdžius, mokymus, kaip tą daryti, kad tėvai išmoktų elgtis kitaip”.
Nuo vieno sudavimo vaikui, R. Povilaičio žodžiais, gal kažko neatsitiks. Tačiau psichologai rekomenduoja ir tokio elgesio atsisakyti, nes yra geresnių auklėjimo būdų, tik tėvai nebūtinai juos žino.
„Svarbu suprasti, jog bausdamas tu neišmokai vaiko tinkamo elgesio, tik slopini tau nepatinkantį. Jeigu norime, kad vaikas draugiškai elgtųsi, nepakanka barti, kai jis nedraugiškas, geriau pamokyti, kaip bendrauti su kitais”, – sakė socialinių mokslų daktaras, pridurdamas, jog fizinės bausmės sukelia daugiau problemų, negu duoda naudos.
Naujienų portalo DELFI užsakymu Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" viešosios nuomonės apklausą atliko praėjusių metų lapkričio 16–29 dienomis.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
