Renata ir Johnas sako buvę apstulbę dėl tokio vizito, o pareigūnai rodė šūsnis dokumentų. „Gana greitai viską supratau. Buvęs vyras Modestas kaltina mane dukters pagrobimu... Atvykę pareigūnai turėjo konkretų tikslą: išsiaiškinti visų mūsų gyvenamąją vietą, apžiūrėti, kokioje aplinkoje auga dukra. Tiesa, jie kažkodėl įtarė, kad mes galime pasislėpti arba bėgti iš šalies, todėl dar paprašė atiduoti asmens dokumentus“, – prisiminė neseniai prasidėjusią istoriją Renata.
Jau kitą vakarą Renatos ir Johno laukė dar vienas netikėtumas. Apie 18 valandą teismo kurjeris įteikė pranešimą, jog penktadienį, spalio 12-ąją, visi privalo atvykti į Londone įvyksiantį teismo posėdį.
„Advokatų kontoros paprastai dirba iki 17 valandos. Tą vakarą neturėjome jokių galimybių ieškoti advokato. O ką galima rasti per vienintelę mums skirtą dieną? Bandėme ieškoti, skambinome, tarėmės, tačiau niekas neapsiėmė mums atstovauti. Priežastis paprasta: neįmanoma per tokį trumpą laiką susipažinti su byla ir profesionaliai pasiruošti“, – tęsė pasakojimą moteris. Ji teigė, kad bandė pati kurpti ginamąjį raštą, tačiau jis pasirodė niekinis.
Geresnio gyvenimo planas
Trisdešimt devynerių lietuvė sakė, kad ši sudėtinga istorija greičiausiai prasidėjo dar tada, kai ji su dabar jau buvusiu gyvenimo draugu Modestu išsiskyrė. Tai atsitiko 2008-ųjų pradžioje. Moteris su dukra pasiliko gyventi pas savo tėvus kaime prie Kazlų Rūdos. Marta čia lankė mokyklą ir visi gyveno įprastą gyvenimą, nors ir uždirbti daugiau, ir gyventi geriau Lietuvoje sekėsi sunkiai.
„Kurį laiką dirbau telefonų įrangos montuotoja, bet projektui pasibaigus darbo netekau. Norėjosi geriau gyventi, tuo labiau, kad jau keletą metų buvau susipažinusi ir draugavau su Johnu. Nei jis, nei aš jokių ateities perspektyvų Lietuvoje nematėme. Pirmiausia į Jungtinę Karalystę išvyko mano draugas, o 2011-ųjų rudenį ir aš.
Moteris pripažįsta, kad pradžia buvo nelengva, tad, kol jie įsikūrė Jungtinėje Karalystėje, dukra gyveno su močiute. Vėliau ir Marta atvyko į Lesterį, savo naujus namus.
„Už Johno ištekėjau šiemet vasarį. Jis labai pamilo Martą ir, kol ji gyveno pas mus, jie kartu praleisdavo daug laiko. Atvirai tariant, Lesteryje gyvename gerai, jaučiamės laimingi: dirbame, nuomojamės namą. Neslėpsiu – galime sau leisti nepalyginamai daugiau nei gimtojoje šalyje“, – pasakojo Regina.
Beje, naują šeimą sukūrė ir Modestas, dabar jis gyvena Šiauliuose ir augina du sūnus.
Pasak Renatos, ji dukters išlaikymui buvusio sutuoktinio niekada neprašė materialinės paramos. Abu, nors ir pasukę skirtingais gyvenimo keliais, neprarado tarpusavio supratimo ryšio, tiek ji, tiek Marta nuolat bendravo telefonu bei internetu.
Susitarimas buvo laikinas
Kol dukra gyveno Lietuvoje, ji lankė mamą. Šių metų vasaros atostogoms Marta išvyko pas mamą tik paviešėti, bet kartu vaiko tėvai ėmėsi sunkios užduoties – reikėjo nuspręsti, kurioje šalyje ir su kuriuo iš tėvų ji gyvens.
Oficialiuose raštuose Modestas teigė, jog iki tol tokių pokalbių nebuvo, ir jis tikėjosi, kad pasibaigus vasaros atostogoms dukra grįš į Lietuvą. Vyras sakė, kad buvo apgautas. „Atėjus šiai vasarai patikėjau savo vaiko motina ir uošve, kad mergaitė tik pasisvečiuos pas mamą ir grįš atgal į Lietuvą, notariškai patvirtinau sutikimą dėl laikino Martos išvykimo į Jungtinę Karalystę pas motiną iki rugpjūčio 31 d.“, – tvirtino parodymuose mergaitės tėtis.
Birželio 20 dieną Marta išvyko pas mamą į Lesterį. Vasara prabėgo greit. Atėjo laikas grįžti į Lietuvą, bet tuo metu Renata pradėjo įtikinėti dukros tėtį leisti vaikui gyventi su ja, Jungtinėje Karalystėje.
„Eilinio pokalbio metu su Modestu pradėjome tartis dėl Martos ateities. Aš ir Johnas buvome įsitikinę, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje jai atsivers geresnės perspektyvos. Visuomet sakiau, kad jeigu jai čia nepatiks, dukrelė bet kada galės grįžti į Lietuvą. Bet Marta tokio noro niekada nebuvo pareiškusi. Jungtinėje Karalystėje jai patiko viskas: aplinka, draugai. Nuomojamame name ji turėjo savo atskirą kambarį“, – pasakojo Renata.
Moters teigimu, iš pradžių Modestas abejojo. Tačiau tąkart jai pasirodė, kad abu susitarė ir rado išeitį. „Sutarėme, kad dukra gyvens Lesteryje, neapleis lietuvių kalbos. Abu džiaugėmės, kad pagal valstybinę Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programą galima mokytis nuotoliniu būdu. Šiauliuose Modestas surado tokią mokymo įstaigą“, – sakė ji.
Kaltinimai siekiant gerovės
Kaip sako Renata ir Johnas, jiems atrodė, kad viskas sekasi. Tiesa, įtampos buvo. Martos tėtis nebuvo visiškai patenkintas anksčiau priimtu sprendimu ir apie tai sakė Renatai bendraujant internetu. Modestui nepatiko dukros mokymo įstaiga, jos užklasinė veikla.
Rudenį Renatą Jungtinėje Karalystėje pasiekė dukros tėvo kaltinimas pagrobus vaiką ir siekiant geresnio gyvenimo jį auginant. Teisėsaugos institucijoms pateiktuose dokumentuose Modestas teigė, kad moteris prašiusi vaiko auginimo išmokų (ang. Child Benefit) ir tikisi gauti socialinį būstą.
Renata tvirtino, kad pašalpoms ir socialiniam būstui gauti nėra pateikusi nei vieno dokumento ir gyvena iš savo bei vyro uždirbamų pinigų. Taip prasidėjo tėvų kova dėl vaiko.
Teismo sprendimas – vienas
Spalio 19 dieną Jungtinėje Karalystėje vykusiame teismo posėdyje buvo priimtas nutarimas, jog Marta iki lapkričio 5 dienos privalo būti pargabenta į Lietuvą. Dešimtmetės asmens dokumentas bus grąžintas prieš pat įsodinant ją į lėktuvą. Savo dokumentus tiek Regina, tiek Johnas atgaus tuomet, kai Marta jau bus Lietuvoje.
Modestas įsipareigojo, kad dešimtmetė su motina galės kalbėtis telefonu, „Skype“, per kiekvienas atostogas matytis su mama. Į Lietuvą Marta parskris su močiute, kuri, išlipus iš lėktuvo, anūkę turės perleisti tėčio globon. Toks teismo sprendimas, ir tėvai privalo jam paklusti.
Renata sakė, kad jai apmaudu, ir ji sunkiai gali susitaikyti su tokiu teismo sprendimu, tačiau bylinėtis Lietuvos teismuose moteris greičiausiai nesiryš.
„Vyras buvo pasirengęs grįžti su manimi į Lietuvą ir dėl mergaitės toliau bylinėtis teismuose. Mąstau: ką kiekvienas teismo posėdis duos Martai? Ji gyvens nuolatinėje įtampoje, neviltyje, liūdesyje..., – nenoriu tokio gyvenimo savo vaikui.“ Renata sako priėmusi sprendimą palaukti, kol Marta paaugs ir pati galės nuspręsti, su kuo jai geriau gyventi.
Dabar Marta gyvena Lietuvoje, o Renata teigia, kad negali objektyviai nuspręsti, kaip jai sekasi sutarti su tėčio žmona, ar pavyks rasti bendrą kalbą su šeimoje gyvenančiais berniukais. Apie mergaitės gyvenimą jos tėtis kalbėti nepanoro ir „Tiesai“ teigė, kad ši istorija liečia tik jį ir jo šeimą.
KOMENTARAS
Psichologė Ieva Daniūtė, „Paramos vaikams centras“
Tėvų skyrybos kelia daug nerimo ir sumaišties vaikų gyvenime. Vaikai myli abu savo tėvus, todėl, kai jie tarpusavyje nesutaria ar skiriasi, paaugliai išgyvena stiprų lojalumo konfliktą. Gyvenimas be vieno iš tėvų ir ilgas nesimatymas su juo – ypač kai tėvai gyvena skirtingose šalyse – sukelia vaikui daug sunkių išgyvenimų.
Saugumas ir pastovumas yra itin svarbūs vaiko poreikiai. Minėtieji poreikiai geriausiai užtikrinami, kai tėvai draugiškai susitaria dėl vaiko auklėjimo ir gyvenamosios vietos. Svarbu, kad susitarimai būtų patvirtinti teisiškai ir abu tėvai jų laikytųsi.
Tačiau tėvai neturėtų būti pasyvūs, jeigu yra įsitikinę, kad vaiko gyvenimas po teismo sprendimo įsigaliojimo pablogėjo ir jų atžala jaučiasi blogai. Visuomet pirmiausia turi būti vaiko interesai, o ne patogesnis ir lengvesnis kelias.
KOMENTARAS
Teisininkas Alfonsas Kvedaras
Mano kasdienybė – lietuvių imigrantų problemos. Kiek galiu spręsti iš man pateiktos informacijos, tai tiek Lietuvos, tiek Anglijos teisėtvarkos pareigūnai elgėsi nepažeisdami įstatymų. Tie, kas išsamiau susipažinę su Anglijos teisėtvarkos darbu, puikiai žino, kad vaikai šioje šalyje yra ypač saugomi. Bet koks gautas pranešimas apie pagrobtus vaikus yra operatyviai tikrinamas. Todėl, manau, derėtų tik pasidžiaugti, kad ir šioje situacijoje buvo reaguota operatyviai.
Manau, kad Renata galėjo išvengti nemalonumų, jei laiku būtų kreipusis į juristą ir jo paprašiusi patarimo, kaip nepažeidžiant įstatymų išsivežti dukrą į Jungtinę Karalystę. Tačiau dažniausiai lietuviai nelinkę aiškintis teisinių niuansų ir elgiasi taip, kaip tuo metu jiems atrodo geriausia. Žinoma, kol nesusiduria su problemomis.
Nesu linkęs daryti skubotų veiksmų. Visuomet būtina išsamiai patikrinti, kokie sprendimai buvo priimti teismuose, kokios sąlygos vaikui yra sudarytos pas jį auginantį vieną iš tėvų, jei įmanoma, pabendrauti su pedagogais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Jei pasirodo, kad sąlygos Lietuvoje vaikui yra geresnės, nei jos gali būti suteiktos Jungtinėje Karalystėje, netgi nesiimu tokių darbų. Puikiai žinome, jog toli gražu ne visi išvykę lietuvaičiai Anglijoje turi atskirus namus ar butus. Tad stengtis padėti paimti vaiką iš nuosavo gyvenamojo namo ir apgyvendinti jį „bendrabutyje“, kur gyvena kelios šeimos, o mamos dažniausiai grūdasi viename kambarėlyje, mano manymu, yra netikslinga. Tegul geriau mamytė ar tėvelis atvažiuoja jų aplankyti į Lietuvą.
Išklausęs šią istoriją, manau, kad Renata turėtų rasti jėgų dėl dukters bylinėtis Lietuvoje. Jei jau taip deklaruojama meilė dukrai, tuomet kodėl atsisakoma teisiškai įtvirtinti jos legalų buvimą Jungtinėje Karalystėje? Viešumas – tai tarsi noras pasiteisinti prieš mergaitę.
Jei vaikas tikrai mylimas ir reikalingas, būtina ieškoti įvairių teisinių būdų, tartis su buvusiu sutuoktiniu, įrodinėti, kad vaikui pas mamą bus geriau nei bet kur kitur, o ne nuleisti rankas ir pasakyti „Lietuvoje nesibylinėsiu“. Noriu retoriškai paklausti: o kur bylinėsitės? Juk Anglijos teismai ieškinio nepriims.
