Klajoklių gaujos principu, anot mokslininko, veikė Čingischano kariuomenė, kazokai, veikia šiuolaikiniai programišiai, rinkų spekuliantai. Gauja, veikiančia prieš valstybę, anot G. Mažeikio, galėjo tapti ir Garliavos minia, tačiau savo šanso neišnaudojo – nepajutusi „kraujo“ skonio ji išsikvėpė ir įkūrė partiją.
„Karo mašinoms būtini du dalykai – pirma, emocijos (tai būtina dalis), antra, jos formuojasi laisvos gaujos principu ir pradžioje veikia netgi rizomatiniu būdu. Bet šiuo atveju yra vienas „ne“ – šita gauja turi pajusti kraujo skonį ir nesustabdomai veržtis. Manau, kad šitų naujų politinių organizacijų veržlumas vis dar yra per baikštus, jie dar per bailūs būti gaujomis. Gaujai nėra reikalo institucionalizuotis, jie, vietoje to, turi vykdyti puolimą“, - diskusijoje „Informaciniai karai: teorijos ir praktikos“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius G. Mažeikis.
Gaujos tikslas – eurofija ir priešų sudorojimas
Savo pranešime G. Mažeikis nagrinėjo, kaip G. Deleuze ir F. Guattari veikale „Tūkstantis plokštikalnių“ aptariamos klajoklių nomadų karo mašinos gali būti panaudojamos aiškinti šiuolaikinius informacinius karus. Profesoriaus nuomone, Čingischano kariuomenę, kazokus, vikingus, šiuolaikinius rinkų spekuliantus bei pasaulinę programišių grupuotę „Anonymous“ sieja panašus organizavimosi principas, panašios emocijos bei panašus veikimas prieš valstybę, kaip konstruktą.
G. Mažeikio teigimu, savo veikale prancūzų autoriai nagrinėjo konkrečiai Čingischano kariuomenės veikimą – jie atsisakė oidipinės sampratos, pagal kurią kokios nors kariaunos lyderis išanalizuojamas pradedant nuo jo vaikystės ir baigiant kitomis svarbiomis patirtimis, ir susitelkė į karo mašinos studijas: kaip veikia klajoklių gauja, kaip ji organizuota, koks jos tikslas, kas ją aprūpina, kas pasikeis pasikeitus lyderiui.
„Jie aptinka, kad karo mašinoms didžiausią pasitenkinimą teikia tai, kad jos veikia kaip karo mašinos. Didžiausias malonumas ir džiaugsmas yra kapoti priešus į gabalus su būriu kitų karių, nėra kito svarbesnio tikslo – visi kiti tikslai yra antriniai. Tokia milžiniška euforija ir siautulys yra patvirtinami išlikusiuose tekstuose, kuriuose liudininkai pasakoja apie Čingischano armiją arba apie kazokų siautėjimą Rusijos viduryje. Tas pats pasakytina ir kalbant apie sukilėlius, tokius kaip Jemeljano Pugačiovo šalininkus (ne jį patį, bet šalininkus), kurie neturi jokio tikslo sukurti kokią nors naują šalį ar vyriausybę, o pats sukilimas, kaip rusų poetai sako, beprasmiškas ir negailestingas“, - pasakojo G. Mažeikis.
„Turtas jiems nėra tikslas, pinigai – nėra tikslas ir net atmintis nėra tikslas, todėl tokių gaujų santykį reikia piešti ne su pinigais, o su mitologine prabanga. Ne pinigų krūva, o erelio akis, deimantas ant tavo skydo, štai kas vilioja juos. Toks klanų mąstymas nepasiduoda biurokratizacijai ir G. Deleuze bei F. Guattari greitai aptinka, kad tokių gaujų mąstysena nėra valstybinė“, - teigė mokslininkas.
Pasak G. Mažeikio, tokioms nomadų gaujoms nepritaikysi populiaraus Carlo von Clausewitzo teiginio, kad karas yra politikos tęsinys, nes joms yra priešingai: kai nėra karo, jos jam ruošiasi, renka informaciją, šnipinėja.
Panašiai kaip Čingischano armija veikia ir rinkų spekuliantai?
Anot G. Mažeikio, tam tikrų sąsajų su Čingischano armija turi ir JAV investuotojo Georgo Soroso suburtos spekuliantų gaujos. Pasak profesoriaus, pats G. Sorosas yra ne kartą pasakojęs, jog viešai paskelbęs, į kokią valstybę nusitaikė, jis sulaukia daugybės spekuliantų paramos, kad prieš tokį antplūdį neatsilaikytų Didžioji Britanija, susvyruotų Vokietija.
DELFI primena, kad 1988 m. G. Sorosas, turėdamas vidinės informacijos, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijas uždirbo 2,8 mln. dolerių. 1992 m. G. Sorosas pasiskolintus Didžiosios Britanijos svarus sterlingus ėmė keisti į Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus ir žiniasklaidoje pareiškė nuomonę, kad svaras sterlingų yra pervertintas. Sureagavus finansų rinkoms, Europos centrinis bankas buvo priverstas paremti svarą sterlingų, tačiau galiausiai svaras buvo išimtas iš Europos valiutų sistemos ir devalvuotas. G. Sorosas uždirbo apie 1 mlrd. dolerių.
1993 m. G. Sorosas spekuliavo Vokietijos markės atžvilgiu, tais pačiais metais jis žiniasklaidoje aiškino apie kilsiančias aukso kainas, tad išprovokavo aukso atsargų pirkimą. Kaina iš tiesų pakilo, tad G. Sorosas savo atsargas pardavė už nemenką sumą. Maža to, Malaizija buvo apkaltinusi G. Sorosą norint devalvuoti šios šalies nacionalinę valiutą.
„Jis nurodo tokį pavyzdį: kai aš, kurį laiko didžiuoju vilku, prieš porą dienų pasakau, kad pulsiu, pavyzdžiui, Malaiziją, ir žinau, kad viso mano kapitalo tikrai neužteks šitam puolimui, esu visiškai ramus, nes tuoj pat prie manęs prisigretins gauja vilkų, plėšikų, spekuliantų, kurių visuminis akumuliuotas kapitalas bus toks triuškinantis, kad didžiosios šalys neatlaikys“, - sakė G. Mažeikis, cituodamas G. Sorosą.
Pasak VDU profesoriaus, šiai dienai galima akumuliuoti tokį puolamąjį kapitalą, kad neišlaikytų Didžiosios Britanijos sistema, gali neišlaikyti Vokietijos bankinė sistema. „Iš principo galima manyti, kad tinkamai besielgiant galima ryžtis pulti tokias valstybes kaip Jungtinės Valstijos ar visa Europos Sąjunga su euru“, - pridūrė G. Mažeikis.
Jo teigimu, pats G. Sorosas nurodo, esą toks puolimas prieš valstybę neturi jokio konkretaus tikslo, išskyrus spekuliantų pasitenkinimą dėl pergalės. O jeigu koks nors konkretus tikslas ir egzistuoja, tai jis dažnai būna antrinis, sako G. Mažeikis.
„Prieš puolimą G. Soroso draugai ar jis pats vykdydavo tam tikra žvalgybą. Kitaip tariant G. Soroso atveju aš teigiu, kad politika yra tik karo priemonė, o ne priešingai. G. Deleuze ir F. Guattari sako, kad karo mašinos, tų mano minėtų būrių vienintelis gyvenimo tikslas yra laužyti valstybių barjerus ir saugumo sistemas“, - sako G. Mažeikis.
Beje, pasak jo, identiškus tikslus savo veiklai manifeste nurodė ir pasaulinė programišių grupuotė „Anonymous“, pagarsėjusi oficialių puslapių blokavimais, slaptos informacijos paskelbimu ir kitais tradicinėms valstybėms kenkiančiais darbeliais.
Gaujomis organizuojasi ir programišiai
G. Mažeikis pasakoja, kad neorganizuotomis gaujoms veikia ir programišiai, kurie prieš įvairių šalių vyriausybes ruošia įvairius išpuolius, rengia DDoS atakas, kuria kompiterių-zombių tinklus.
„Tai informaciniai klajokliai, migrantai, kurie linkę organizuotis į gaujas, klanus ir vykdyti įvairiausias atakas prieš valstybes, nežiūrint kokios didumo jos būtų – ar tokios mažos kaip Lietuva, ar didelės kaip Rusija ir JAV. Dydis neturi reikšmės. Šitos gaujos pradeda vykdyti ir jau vykdo įmanomus informacinių karų veiksmus – pradedant DDoS atakomis, botų (užkrėstų specialių kodų) siundymu, pranešimų dauginimu ir siuntimu įvairiomis kitomis techninėmis priemonėmis iki turinio pobūdžio atakų“, - pasakojo G. Mažeikis.
Jo teigimu, kadangi šios gaujos negali akumuliuoti intelektinio kapitalo ir sukurti kokių nors naujų technologinių priemonių, jos išteklius vagia ar tiesiog naudojasi.
„Tokiu ištekliumi šiandien tampa specializuotos Linux sistemos ir Linux programiniu pagrindu kuriamos karo mašinos, kurias galima nukreipti prieš Windows, Apple ar Macintosh ir panašiomis sistemomis besinaudojančios organizacijos“, - teigia VDU profesorius.
Jo teigimu, programišiai aktyviai naudojasi migrantais, nes jiems svarbu, kad pėdsakas būtų išdėstytas kuo platesnėje erdvėje ir kuo sunkiau atsekamas. Maža to, reikia, kad šie migrantai turėtų gerą informacinį išsilavinimą, o Lietuva, anot G. Mažeikio išsiskiria tuo, kad mokykloje vaikai gauna tinkamą informacinį išsilavinimą, mūsų šalis turi tinkamą migrantų skaičių ir unikalią kalbą, kurią supranta tik nedaugelis.
„Tai ideali žmonių grupė kurti klanus ir gaujas tam, kad dalyvautų kariniuose informaciniuose karuose“, - sakė G. Mažeikis.
Beje, mokslininkas sako, kad egzistuoja netgi legalūs žaidimai, kurie pripratina žmones prie tokių atakų rengimo – dvejus-trejus metus žaidžiant tokį žaidimą atsiranda tinkami įgūdžiai, dingsta baimė daryti nusikaltimus.
„Pastebėta, kad dauguma žmonių bijo dalyvauti panašiuose karuose su botais, DDoS, turinio ir kitokių rūšių atakomis, dėl to nepatiria tinkamos euforijos arba padarę mažytį nusikaltimą slepiasi ir daugiau niekada ten nelenda. Tada atsiranda pirma būtinybė – įgalinti šiuos nedrąsius žmones. Tam egzistuoja ištisi pratybų laukai. Vienas iš daugiausiai resursų akumuliuojančių pajėgų „Anonymous“ grupei yra Travian žaidimas, kurio paskutiniajame etape įranga ir įrankiai yra perkami-parduodami, kur galima sudaryti finansines gaujas, plėšikauti apiplėšinėti kitus žaidėjus ir daryti tai tarptautiniu mastu. Kadangi šitai yra leidžiama, oficialiai tu gali žaidime finansiškai plėšikauti, todėl pamažėle įgyji drąsos“, - pasakojo G. Mažeikis.
Anot mokslininko, tokiomis programišių gaujomis kartais bando pasinaudoti valstybės, pavyzdžiui, Lietuvos kaimynė Baltarusija. G. Mažeikis sako, kad Baltarusija yra pajėgi dalyvauti informaciniuose karuose ir pats sako ne kartą sulaukęs Baltarusijos KGB pasiūlymų.
„Kadangi sukinėjuosi panašiuose ratuose, tai teko gauti ne vieną tokį pasiūlymą iš Baltarusijos KGB. Jie, vadinasi, seka ir naudojasi jų paslaugomis. Ir šioje vietoje sakyčiau, kad jie tikrai pažengę į priekį informaciniuose karuose. Baltarusija yra pakankamai pajėgi naudotis gaujų paslaugomis, bet niekada nežinai, kada ta gauja atsisuks prieš tave“, - reziumavo mokslininkas.
Garliava – išsikvėpusi gauja?
Paklaustas, ar gaujos, kuriai svarbu sulaužyti valstybės saugumo sistemas, principu veikia ir vadinamieji „garliaviniai“, G. Mažeikis sutiko, kad ši grupė žmonių turi tam tikro panašumo į spekuliantų ar programišių gaujas, tačiau, jo nuomone, pernelyg greitai išsikvėpė, nes įkūrė partiją „Drąsos kelias“.
„Ar jums neatrodo, kad kai kurios politinės jėgos Lietuvoje prieš rinkimus susiformavo būtent karo mašinų pagrindu, pagal principą, kad nėra ašies, aplink kurią galima burtis, nei struktūros – tiesiog emocija, susitelkimas dėl tos emocijos?“ - G. Mažeikio klausė politologas Lauras Bielinis, vadovavęs mokslininkų diskusijai.
Anot G. Mažeikio, karo mašinai išties labai svarbi yra emocija, euforija bei organizavimasis laisvos gaujos principu, tačiau, jo teigimu, „Drąsos kelio“ sekėjai turėtų nesustabdomai veržtis ir naikinti valstybės sistemą, tačiau jie pritrūko drąsos ir yra per baikštūs.
Jis sutiko su L. Bielinio svarstymais, kad drąsos pritrūkimą aiškiai galia sieti su sprendimu įkurti oficialią politinę partiją.
„Tikrai gaujai nėra prasmės institucionalizuotis, vietoje to, jie turi vykdyti puolimą“, - sakė G. Mažeikis.
